– Ką žmonėms būtina žinoti apie pirmąją pagalbą? Jos gali prireikti gyvenimiškose situacijose – pargriuvus, susitrenkus galvą.

– Jei žmogus stipriai susitrenkia galvą, gali būti ir smegenų sutrenkimas, o prasidėjęs traukulinis sindromas pasako, kad būklė labai rimta. Jei žmogus praranda sąmonę, prasideda traukuliai, reikia jį prilaikyti ir ramiai paguldyti, kad jis nesusižalotų krisdamas. Be to, traukulių negalima stabdyti, jie turi patys praeiti.

Jei žmogus yra be sąmonės ir guli ant nugaros, ant balso plyšio gali užkristi liežuvio šaknis, dėl ko sutrinka kvėpavimas. Tokiu atveju žmogų reikėtų atsargiai paversti ant šono. Bet, jei nežinome, ar nesužalota stuburo kaklinė dalis, kad nepakenktume, paversti ant šono, prilaikant galvą, reikia keliese. Pavertus ant šono, liežuvio šaknis atkris ir žmogus pradės kvėpuoti. Jei žmogus nekvėpuoja ir nėra pulso, reikia pradėti gaivinti.

Ištikus nelaimei, žinoma, svarbu paprašyti aplinkinių pagalbos ir iškviesti greitąją pagalbą, kurią, esant galimybei, reikia pasitikti, kad nebūtų gaištamas laikas.

– Ką daryti, jei žmogus nekvėpuoja, nėra pulso? Vieni sako, kad reikia daryti įpūtimus, kiti – kad nereikia.

– Jei ištiko klinikinė mirtis, žmogus be sąmonės, nekvėpuoja, nėra stambiųjų kraujagyslių pulso, reikia pradėti gaivinti. Jei žmogaus nepažįstate ir neturite apsaugos burnai (specialios kaukės), galima atlikti tik krūtinės ląstos paspaudimus, kad kraujas patektų į gyvybiškai svarbius organus – kraujas dar prisotintas deguonies, todėl jo organizmui netrūks. Jei žmogų pažįstate, galima atlikti porą įpūtimų ir 30 krūtinės ląstos paspaudimų. Paspausti reikia stiprokai, kad krūtinkaulis stuburo link pajudėtų 4–5 centimetrus. Gaivinamas žmogus būtinai turi gulėti ant kieto pagrindo, nes, kai pacientais supamas lovoje, jokio gaivinimo efekto nėra.

Norint atlikti įpūtimą, pirmiausia reikia suimti už apatinio žandikaulio, patraukti žemyn (taip atverti kvėpavimo takus), užspausti nosį, giliai įkvėpti, apžioti burną ir giliai du kartus įpūsti apie pusę litro oro. Nereikia pūsti labai staigiai, nes tada gali atsidaryti stemplės raumeninis raukas, oras pateks į skrandį, pakils skrandžio turinys ir ims tekėti per burną. Jei taip atsitiktų, žmogų reikėtų paversti ant šono, pavalyti kvėpavimo takus ir gaivinti toliau.

– Kartais žmonės bijo paspausti per smarkiai, kad nepažeistų šonkaulių. Ar reikia to bijoti?

– Krūtinės ląstą reikia spausti apie 50 kg jėga. Jei gaivins labai treniruotas žmogus, jam nereikės tokios didelės jėgos. Bet krūtinkaulis turi pajudėti apie 4–5 cm. Jei rankos ant krūtinės ląstos uždedamos taisyklingai (pirštai neturi liesti pačių šonkaulių), tai šonkauliai paprastai ir nelūžta. Vyresnio amžiaus žmonių krūtinės ląstos sienelė yra rigidiška, todėl kartais būna lūžių. Bijoti to nereikia, bet reikėtų stengtis jų išvengti.

– Kaip žmogų judinti, jei įtariama stuburo trauma?

– Labai svarbu, kaip buvo gauta trauma. Judinti ir kelti tokį žmogų vis dėlto turėtų medikai. Bet, pavyzdžiui, jei žmogus guli ant važiuojamosios kelio dalies ir būtina jį patraukti į saugesnę vietą, reikia trijų keturių žmonių. Vienas turi suimti galvą už viršugalvio (uždėti rankas ant ausų) ir prilaikyti kaklą, kad galva jokiu būdu nepakryptų. Kitas ima už pečių ir juosmens, trečias – už kojų ir dubens. Vis dėlto šiuo atveju reikėtų šauktis pagalbos. Jei netoli yra ugniagesiai – pasikviesti juos, jie žino, kaip padėti.

– Kaip, žmogui užspringus, iš kvėpavimo takų pašalinti svetimkūnį?

– Užspringimas gali būti dalinis arba visiškas. Dalinis, kai žmogus sunkiai, bet įkvepia. Tada reikia kad žmogus pasilenktų į priekį (galva turi būti žemiau krūtinės ląstos linijos) ir bandytų kosėti. Jei kosėti nepavyksta, reikia jam kumščiu penkis kartus stiprokai suduoti tarp menčių, nes tai padidina krūtinės ląstos slėgį ir dažnai svetimkūnis pasišalina.

Jeigu tai nepadeda, reikia iš už nugaros apkabinti, dešinę ranką sugniaužti į kumštį, pridėti po duobute, kuri yra skrandžio srityje, ir trūktelėti keletą kartų į save. Tada vėl penketą kartų padaužyti tarp menčių ir vėl trejetą kartų trūktelėti.

Jei žmogus praranda sąmonę, reikia jį paguldyti ant nugaros, apžergti kojomis, uždėti kumščius ir spausti po duobute. Paskui pavertus patrankyti per nugarą. Jei pražiodžius matyti, kad svetimkūnis iš dalies išlindęs, jį galime suimti pincetu (jokiu būdu ne pirštais, kad nenustumtume giliau) ir išmesti.

Mažiems vaikams svetimkūnis šalinamas šiek tiek kitaip. Vaiką reikia paguldyti ant rankos dilbio: ranką ištiesti ir palenkti apie 30 laipsnių kampu žemyn, pirštais apkabinti veiduką (tik neprispausti nosytės), pilvelis turi gulėti ant rankos ir tada kitos rankos delno pagrindu penkis kartus padaužyti per nugarytę. Tada vaiką apverčiame (jo pakaušis turi būti delne) ir dviem pirštais penkis kartus paspaudžiame krūtinės ląstą. Žinoma, tai daroma virš lovos ar sofos, nes iš streso vaiką galima išmesti ir sužaloti.

– Ką daryti, jei žmogus užspringo namuose būdamas vienas? Sakoma, kad galbūt reikėtų bandyti užsiremti ant fotelio ar kėdės atkaltės ir tokiu būdu padidinti slėgį krūtinės ląstoje, kad svetimkūnis pasišalintų.

– Pirmiausia reikėtų šauktis pagalbos, jei įmanoma, bėgti pas kaimynus, nes pats nelabai ką padarysi. Jei užspringimas dalinis, reikia stengtis kosėti.

– O jei užspringo nėščia moteris?

– Nėščiai moteriai reikia, jei gali, kosėti pasilenkus į priekį. Jei kosėti nepavyksta, ji turi pasilenkti, o kitas žmogus – padaužyti penketą kartų tarp menčių kumščiu. Taip pat galima apkabinti ją per krūtinės ląstą ir penketą kartų paspausti traukiant prie savęs. Tik spausti reikia ne po duobute, o būtent krūtinės ląstą. Tą patį darome ir tada, jei pacientas labai stambus.

– Per daug alkoholio išgėręs žmogus gali prarasti sąmonę, jį gali ištikti koma. Ką tada daryti?

– Reikia paversti ant šono stabiliai, kad jis nenusiverstų ant nugaros, nes, jei pradės pykinti, žmogus užsprings skrandžio turiniu. Jei žmogus be sąmonės, būtina kviesti greitąją pagalbą.

– Kaip elgtis nusideginus, pavyzdžiui, karštais riebalais?

– Jei riebalų užtykšta šiek tiek, oda tik parausta ir skauda (tai – pirmojo laipsnio nudegimas), reikia iš karto tą vietą pakišti po šaltu vandeniu ir laikyti apie 20 min. Jei nudega didesnis plotas, reikia užsidėti sterilų tvarstį ir kreiptis į medikus.

Esant antrojo laipsnio nudegimui, kai susidaro pūslės, pūsles reikia uždengti steriliu tvarsčiu (būtina stengtis jų nepradurti) ir kreiptis į gydymo įstaigą. Kadangi skausmas būna labai stiprus, galima išgerti skausmą malšinančių vaistų. Jei atsiranda žaizdų, jų negalima niekuo tepti – būtina užsidėti sterilų tvarstį ir kreiptis į gydymo įstaigą, nes reikia skiepyti ir nuo stabligės.

– Iš kokių vietų kraujavimas pavojingiausias – kirkšnies, kaklo srities? Ką tokiais atvejais daryti?

– Pavojingiausia yra stambios kraujagyslės (arteriniai kraujavimai). Jei sužeidimas yra kirkšnies srityje (ten yra šlaunies arterija, kuri išeina tiesiai iš aortos), kraujavimas būna baisus. Reikia užsimauti vienkartinę pirštinę, apie ranką apsisukti sterilų tvarstį, kitą tvarstį tiesiog uždėti ant žaizdos, kumščiu užspausti žaizdą, laikyti, kad nekraujuotų, ir apibintuoti.

Stabdyti kraujavimą iš kaklo sudėtingiau – čia neužbintuosi. Todėl reikia užspausti ranka, palaikyti, bet, kad nebūtų sutrikdyta kraujotaka ir kraujo patektų į galvą, reikia truputį atleisti ir vėl užspausti.

– Ką daryti, kai ištinka anafilaksinis šokas?

– Artimieji nelabai ką gali padaryti. Svarbiausia – skubiai iškviesti greitąją pagalbą. O jei žmogus pradeda dusti, reikia adrenalino. Beje, dabar jo dažnai žmonės turi namuose ir gali patys susileisti iki 0,5 ml (pusę ampulės) bent jau į raumenį. Atvažiavusi greitoji, jeigu jau krinta kraujospūdis ir sunku iš karto rasti veną, pirmiausia leidžia į paodį, paskui, radę veną, leidžia į ją. Be to, yra antihistamininių (priešalerginių) vaistų.

– Kaip elgtis gatvėje pamačius žmogų, kuriam kažkas negerai?

– Jei pamatėme, kad gatvėje žmogus parkrito ar išbalo, nereikia bijoti prieiti ir paklausti, kas atsitiko, ar reikia padėti. Jeigu jis pasakys, kad jaučia skausmus krūtinėje, būtina kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą. Jei žmogus prarado sąmonę, taip pat reikia skubiai kviesti greitąją pagalbą. Ir svarbiausia – neduoti jokių savo vaistų.