Jeigu yra galimybė pasirinkti tos pačios sudėties, bet pigesnį vaistą, vaistininkai privalo apie tai informuoti. Pirkėjui yra sudaroma galimybė pačiam apsispręsti ir išsirinkti norimą variantą. Pasak sveikatos apsaugos viceministro Valentino Gavrilovo, kitose šalyse taikomos ir kitokios praktikos.

„Kai kuriose šalyse kompensuojami tik pigiausi vaistai ir kas dvi savaites rengiami konkursai, kuriuos laimi pigiausią kainą pasiūlę vaistų gamintojai. Taip jie užtrikrina, kad valstybė taupo pinigus, tačiau tai gali sau leisti šalys, turinčios didesnę rinką, kurios yra patrauklesnės gamintojams, kur mažesnė vaistų tiekimo sutrikimo tikimybė.

Mes Lietuvoje turime atsižvelgti į realybę – esame nedidelė valstybė, vaistai mus pasiekia ne taip greitai – jie pirmiausiai keliauja ten, kur pardavimai didžiausi. Tad užtrikdindami pacientų teisę gauti vaistus ir mažiausia kaina, turime tokį modelį“, - aiškino V. Gavrilovas.

Kokius vaistus išsirinkti pataria ir gydytojai, ir vaistininkai, nemažai informacijos galima sužinoti ir vaistinėse įrengtuose specialiuose ekranuose.

„Visur su tuo susiduriame, kad pigesnis siejamas su prastesne kokybe, ne tik kalbant apie vaistus, bet ir apie daiktus. Jeigu galima rinktis vaistus, vadinasi, jie visi tinkami. Skirtumai gali būti labai nežymūs ir ar verta dėl to mokėti didesnę kainą?“, - retoriškai klausė viceministras.

Pradeda kampaniją

Lietuvos gyventojai už vaistus galėtų išleisti du kartus mažiau, tačiau vis tiek dar dažnai renkasi brangesnį variantą. Siekdama pacientus paskatinti vaistus įsigyti ir vartoti racionaliau, Valstybinė ligonių kasa (VLK) pradeda socialinės reklamos kampaniją „Būk protingas, nepermokėk už vaistus“.

„Jeigu pacientas padarys racionalų sprendimą, remdamasis, koks vaistas yra efektyvus, o ne tuo, kad brangesnis, neva, yra geresnis, tai bus tikrai pagalba ne tik jam pačiam ir jo šeimos biudžetui, bet ir valstybei, nes tokiu būdu, mes tikimės pagerėjimo ir mūsų pinigų paskirstyme, ir tikrai manome, kad turėsime geresnes galimybes skirti lėšų naujausioms technologijoms“, - sakė sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas.

VLK specialistų atlikta 2015 m. kompensuojamųjų vaistų suvartojimo analizė rodo, kad pernai pacientai, įsigydami kompensuojamųjų vaistų, iš viso sumokėjo 54 mln. eurų priemokų. Tokiu būdu jie sumokėjo penktadalį visų kompensuojamųjų vaistų pardavimo kainos.

Jei visi pacientai būtų rinkęsi pigesnius vaistus, priemokų suma galėjo būti du kartus mažesnė - 27 mln. eurų.

„Švedijoje yra paskaičiuota, kad kiekvienas euras, investuotas į skatinimą pirkti pigesnius vaistus, atneša mažiausiai 10 eurų sutaupymą“, - reziumavo G. Kacevičius.

Ši problema yra ypač aktuali vyresniems nei 65 metų amžiaus pacientams, kurie įsigydami vaistus primokėjo apie 30 mln. eurų. Jei šios amžiaus grupės pacientai rinktųsi ne brangiausius, o pigiausius kompensuojamus vaistus, priemokoms sutaupytų apie 15 mln. eurų, tai yra iš savo kišenės primokėtų du kartus mažiau.

VLK direktoriaus pavaduotoja Neringa Bernotienė remdamasi atliktų apklausų duomenimis teigė, kad visų amžiaus grupių gyventojai neblogai žino, kad gydo veiklioji medžiaga, o ne tabletės spalva ar pakuotė, tačiau vartojimo įpročiai keičiasi labai sunkiai.

Norvegijoje perka daugiau pigių vaistų nei Lietuvoje

VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėja Kristina Garuolienė pasakojo, kad pigūs ir brangūs vaistai neretai niekuo nesiskiria.

„Visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, tik 63 proc. respondentų atsakė, kad geriau rinktųsi pigesnį tos pačios veikliosios medžiagos vaistą. Tai reiškia, kad yra dar nemaža dalis pacientų, manančių, kad brangesni vaistai yra geresni arba, kad jei vaistas mažiau kainuoja, mažiau ir gydo. Turbūt daugeliui (ne tik senjorų) yra tekę girdėti istorijų, kad pigesniuose vaistuose būna mažiau veikliosios medžiagos, kad jie gaminami Indijos fabrikuose, o brangūs, geri ir efektyvūs vaistai gaminami Vokietijoje.

Norėčiau išsklaidyti šiuos mitus, kad visiems vaistams – tiek brangiems, tiek pigiems yra taikomi tie patys kokybės reikalavimai. Tai reiškia, kad veikliosios medžiagos kiekis yra toks pat ir jie veikia taip pat. Kartais tie patys vaistai – ir brangūs, ir pigūs – yra gaminami to paties vaistų gamintojo, tame pačiame fabrike, tik supakuojami į skirtingas pakuotes.

Vaistų kompensavimo skyriaus vedėja taip pat informavo, kad pigesni vaistai yra vartojami visame pasaulyje.

„Ekonomiškai stipriose šalyse yra vartojama daugiau pigesnių vaistų negu ekonomiškai silpnose šalyse. Skandinavijos šalyse pigesnių vaistų suvartojama santykinai daugiau ne Lietuvoje“, - sakė K. Garuolienė.

„Švedijoje yra paskaičiuota, kad kiekvienas euras, investuotas į skatinimą pirkti pigesnius vaistus, atneša mažiausiai 10 eurų sutaupymą“, - reziumavo G. Kacevičius.