Rūpestis ne savimi, o mažamete dukrele
Elektrėniškė Birutė Vaišnienė pirmą kartą su vėžiu susidūrė prieš dešimtmetį. Tada piktybiniai dariniai skydliaukėje buvo aptikti visiškai atsitiktinai.
„Gyvenau aktyvų gyvenimą, dirbau rankinio trenere, auginau dukrytę Ausmą. Vienintelė bėda - abipusė ausų aterosklerozė. Ruošiausi operacijai ir prieš ją gydytoja rekomendavo nuodugniai išsitirti. Taip atsidūriau endokrinologo kabinete. Gydytoja atliko echoskopiją ir pasakė, kad yra nemažai mazgelių. Buvo paimta biopsija – gabalėlis medžiagos, kurią ištyrus paaiškėjo, kad yra pakitusių ląstelių. Jaučiausi sveika, kupina jėgų, todėl gydytojos verdiktas: „Ausų operacija palauks. Yra svarbesnių dalykų – reikia operuoti skydliaukę“, - smarkiai išmušė iš pusiausvyros“, - mena moteris.
Operacija Santariškių klinikose praėjo sėkmingai. Chirurgams teko pašalinti visą skydliaukę, nes įtartinų mazgelių rado abiejose skydliaukės pusėse. Patikslino ir diagnozę – pacientė sužinojo serganti labai retai skydliaukės vėžio forma – II laipsnio meduline karcinoma.
„Mano reakcija į ligą nebuvo išskirtinė: ji sukrėtė tarsi šaltas dušas, galvoje sukosi daugybė minčių, o labiausiai išgyvenau dėl dukrytės, kuriai tuomet buvo tik 6-eri. Kita vertus, veikiausiai dėl to, kad viena auginau mažametę, gana greitai suėmiau save į rankas. Buvo paskirta radiologinė terapija, 40 seansų“, - sako pašnekovė.
Kiekvieną dieną važinėjo švitintis
Moters organizmas lengvai pasidavė gydymui, nepalūžo.
Labai atsakingai žiūrėjusi į savo sveikatą, ji vykdė visas gydytojų rekomendacijas. Iš pradžių kas pusmetį, vėliau – kasmet lankėsi pas gydančią onkologę, kuri atlikdavo skydliaukės echoskopiją, kitus tyrimus ir stebėjo, kad liga nesugrįžtų. Taip praėjo penkeri, dešimt metų.
Pasveiko, bet apie ligą neužmiršo
Moteris visus tuos metus nuolat važinėjopas onkologę, kuri, jos dideliam džiaugsmui, kaskart nieko blogo nerasdavo. Po ilgų jų draugystės metų ji pasakė: „Praėjo 10 metų po ligos. Lyg jau galėtum ir nevažinėti, bet vis dėlto siūlau mūsų durų neužmiršti“.
„Galbūt būčiau užmiršusi ligą, bet to padaryti neleido mano pažįstami, artimieji. Kadangi žinojo, kad sirgau, sutikę visada pasiteiraudavo apie sveikatą. Negaliu sakyti, kad šie klausimai mane erzino, greičiau primindavo, kad reikia būti budriai, juolab kad ir pačiai giliai viduje kirbėjo mintys – o gal liga atsinaujino, reikia nuodugniai išsitirti. Pažįstamų domėjimasis mano sveikata irgi tapo savotišku spyriu, paskatinusiu pasitikrinti. Juolab kad sulaukus 50-ies ėmė kankinti stiprūs galvos skausmai, smarkiai augti svoris. Norėjau visą tai nurašyti menopauzei. Bet savijauta negerėjo, jaučiausi apsunkusi, skaudėjo sąnarius, ko niekada anksčiau nebuvo. Nusprendžiau išsitirti, kreipiausi į šeimos gydytoją, kuri rekomendavo tyrimus, vidaus organų ir skydliaukės echoskopiją“, - pasakojo pašnekovė.
Šį kartą skydliaukės tyrimas ją išgąsdino, nes buvo aptiktas nedidelis darinukas. Gydytoja ramino, sakė, galbūt tai riebalinis darinys, reikia patikslinti, todėl patarė vykti pas jos onkologę. Deja, onkologė pamatė tą patį. Biopsijos daryti nerizikavo, nes darinukas buvo susiformavęs labai arti miego arterijos.
Kalcitoninas viršijo normą tūkstančius kartų
Gydytoja pasiūlė atlikti kalcitonino kiekio kraujyje tyrimą. Kalcitoninas – tai hormonas, kuris labai susijęs su skydliaukės veikla ir vėžiu. Jeigu vėžinis audinys sėkmingai pašalintas, metastazių nėra, kalcitonino kiekis kraujyje yra mažas. Norma – 0-19 ng/l. Todėl šis tyrimas labai tinka stebėti ligonius po operacijų, kad nebūtų recidyvų, metastazių.
Gydytoja paskyrė visų organų echoskopiją, tyrė limfmazgius, tačiau niekur vėžio nerado. Tada rekomendavo atlikti viso organizmo radiologinį ištyrimą. Tyrimas truko apie 2 val. Prieš tai buvo suleista kontrastinė medžiaga, kuri ir parodė vėžio pažeistas vietas. Buvo aptiktos daugybinės metastazės kauluose: šlaunikaulio, akiduobės, stuburo, kt.
Baisiausia – žinoti, kad sergi ir negauti gydymo
Nei spindulinis gydymas, nei chemoterapija esant metastazėms kauluose neskiriami, nes šie būdai negydo. Švitinimas gali būti paskirtas tik skausmui malšinti. Tačiau veiksmingas vaistas, kuris naikina vėžines ląsteles kauluose, yra. Tai vandetanibas, bet jis nėra kompensuojamas.
„Gydytoja ramino, kad gydymą gausiu: ji parašys prašymą ligonių kasoms, kad vaistas būtų paskirtas kaip sergančiajai reta liga. Gydymas brangus, vieno mėnesio kaina – 7,5 tūkst. eurų. Mano atveju, anot gydytojos, vaisto reikėtų gerti 1-1,5 metų.
Slinko mėnesiai, sveikata blogėjo, o atsakymo iš ligonių kasų vis nebuvo. Galiausiai po dviejų mėnesių sužinojau, kad gydymas paskirtas nebus, nes mano liga nėra reta! Ligonių kasos įvertino bendrą sergančiųjų skydliaukės vėžiu skaičių, kuris pasirodė didesnis ir neleidžiantis ligą pripažinti reta. Kad sergu itin reta skydliaukės vėžio forma – medulinė karcinoma, ir tokių ligonių, anot gydytojos, Lietuvoje tėra 3, atsižvelgta nebuvo“, - atsidūsta ji.
Moters teigimu, žinoti, kad gydymas yra, bet nepasiekiamas, baisiausia, kas gali nutikti.
„Prisipažinsiu, palūžau. Dukrą išleisdavau į mokyklą, o pati įsikniaubusi į pagalvę verkiau. Mintyse ir testamentą surašiau, ir apsisprendžiau kam dukrą paliksiu. Smarkiai pablogėjo savijauta, skaudėjo kaulus, teko lašinėmis skausmą malšinti“, - apie sunkų periodą pasakojo Birutė.
Be artimųjų palaikymo neišgyventų
Birutei pasisekė, nes jai labai padėjo ir palaikė artimieji. Šioje beviltiškoje situacijoje iniciatyvos ėmėsi dukterėčia, gyvenanti Anglijoje. Būtent ji pasiūlė parašyti kreipimąsi, prisegti ligonių kasų atsakymą ir kreiptis pagalbos į žurnalistus. Ir reikalai pajudėjo iš mirties taško. Buvo išspausdintas straipsnis, paskelbta mano sąskaita. Buvau pakviesta į laidą „Valanda su Rūta“.
„Nenorėjau tiek viešintis, bet Rūta įtikino, kad sėdėdama namie sudėjus rankas tikrai nepasveiksiu. Visa širdimi dėkinga žmonėms, kurie paaukojo ir aukoja pinigų mano gydymui. Gydymo sąskaitoje yra apie 16 tūkst. eurų. O svarbiausia, kad beviltiškai atrodanti padėtis ėmė taisytis. Dukterėčia išsiaiškino, kad Vokietijoje mano ligai gydyti taikoma radionuklidų terapija. Vienas kursas 10 tūkst. eurų, reikėtų trijų. Jau buvau besiruošianti kelionei, galvojau bent kiek pasigydysiu, kai kitą rytą išgirdau stebuklingą žinią – man paskirtas išsvajotas vaistas vandetanibas“, - sakė B. Vaišnienė.
Skyrė nemokamą gydymą pusei metų
Šią džiugią žinią pranešė gydytoja. Ji išrašė receptą ir vaistinėje gavau išsvajotų vaistų. „Iš kur? Kaip?“ – klausiau medikės. „Mūsų nuopelno čia nėra. Tai tik Jūsų dėka. Paprastai vėžiu sergantieji apie ligą garsiai nekalba, o Jūs labai drąsi, taip save paviešinot, ir todėl išsikovojote gydymą“. Tai nuskambėjo tarsi priekaištas... O ką turėjau daryti? Nieko neveikti ir laukti kol gyvybė užges?“, - retoriškai klausė moteris.
Paaiškėjo, kad Lietuvoje yra šio vaisto atstovybė - farmacijos bendrovė. Jos darbuotojai po televizijos laidos susidomėjo Birutės istorija, įsitikino, kad moteris tikrai egzistuoja ir nusprendė padovanoti pusės metų gydymą.
„Vaistą vartoju jau du mėnesius, jaučiuosi daug geriau, praktiškai visi skausmai pranyko, o svarbiausia, kad kalcitonino kiekis kraujyje sumažėjo trigubai - iki 600 ng/l. Jeigu tyrimai parodys, kad vaistas veiksmingas, bandysime rašyti bendrą prašymą sveikatos apsaugos ministerijai dėl vaisto skyrimo“, - planais dalijosi pašnekovė.
Patarimas visiems – reikia save nugalėti
Visiems sergantiesiems Birutė pataria iš visų jėgų kabintis į gyvenimą, nugalėti save.
„Kas rytą tarsi maldele atlikti autogeninę treniruotę: „Aš esu stipri. Aš galiu. Aš sugebėsiu. Aš turiu gyventi“. Kadangi, sergant sunkia liga, būna visokių akimirkų, labai svarbu turėti artimų žmonių, kurie palaikytų, kurie neleistų užsigulėti lovoje, kurie skatintų veikti, kurie stumtų, stumtų, stumtų...
Esu be galo laiminga, kad gydausi, ir dėkinga visiems, kurie padėjo man sunkią akimirką, visiems geros širdies žmonėms paaukojusiems gydymui, palaikantiems mane, farmacijos bendrovei už suteiktą paramą, bet nenustoju galvoti ir apie ateitį, nes po pusės metų to vaisto vėl reikės“, - pripažįsta moteris.
Visus, galinčius bent minimaliai prisidėti prie tolimesnio Birutės gydymo, kviečiame rašyti el.paštu sveikata@delfi.lt ir bus suteiktos banko detalės.
Daugiau istorijų ČIA.
Agresyvi ir reta forma
Santariškių klinikų Endokrinologijos centro endokrinologas profesorius Vaidotas Urbanavičius DELFI aiškino, medulinė skydliaukės karcinoma - tai retas skydliaukės vėžys, kuris dažnai būna paveldimas. Jo teigimu, didelis kalcitonino kiekis išties gali atspindėti medulinę karcinomą.
Visgi ne visi medikai sutinka, jog kalcitonino kiekio tyrimas yra naudingas profilaktiškai įvertinant skydliaukės mazginius susirgimus. Kartais pasitaiko, jog kai kuriems sergantiems meduline karcinoma kalcitonino kiekis badaujant yra normalus.
Medulinės karcinomos gydymo alternatyvų – nedaug, pripažįsta pašnekovas.
„Preparatai yra gana nauji, vis atsiranda naujų, tačiau jie nėra kompensuojami. Šios grupės preparatai plinta sparčiai, bet gydymo patirties, mano žiniomis, dar nėra labai daug. Medulinė karcinoma nepasiduoda įprastiniam skydliaukės patologijų gydymui, visgi tai labiau galėtų pakomentuoti onkologai“, - sakėV. Urbanavičius.
Kuo anksčiau vėžys aptinkamas, tuo lengviau jį gydyti. Ir tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus sėkmingas. Todėl labai svarbu pastebėjus nerimą keliančių simptomų kuo skubiau apsilankyti pas šeimos gydytoją.
