Pozityvų mąstymą rašytoja prilygina marui. Jos siūlomas priešnuodis ne tik malšina pavojingiausią ligos simptomą – šabloninį mąstymą, bet ir sėkmingai kovoja su jos priežastimi – susireikšminimu bei egoizmu.

„Laimės piliulių“ sudėtyje esanti sveiko skepticizmo dozė išskaido tokius pavojingus mąstymo trombus kaip „galvok pozityviai“ bei „būk laimingas čia ir dabar“, atkuria laisvą minčių cirkuliavimą. Nesukelia priklausomybės“, – „vartojimo instrukcijoje“ rašo leidėjai.

„Mano požiūris į laimę nėra labai madingas. Kai pradėjome leisti žurnalą „Cosmopolitan“, susidūrėme su pozityvia mąstysena. Tuomet tas pozityvumas atrodė taip drąsu, nauja, faina, tačiau po kelerių metų pozityvaus gyvenimo filosofija tapo maru. Kai tau blogai ir nori pasiguosti, žmonės tau sako, kad nepakankamai pozityviai mąstai ir todėl tau nesiseka“, - Knygų mugėje pristatydama trečią savo knygą „Laimės piliulės. Vartojimo instrukcija ir šalutinis poveikis“, - sakė E. Tombak.

Autorei labai patinka jogos filosofija, kuri išskiria tris protus: pozityvų, negatyvų ir neutralų. Negatyvus neleidžia daryti beprotybių: eiti per gatvę degant raudonai šviesai, daryti rizikingų finansinių sprendimų. Pozityvus protas sako – tu gali, daryk, rizikuok. Ir jei šis protas pernelyg stiprus, kartais nusisukam sprandą. Neutralus protas klausosi abiejų pirmųjų ir atsižvelgdamas į tai daro veiksmus. „Mano knyga remiasi neutraliu protu, nes būtent jo erdvėje reziduoja laimė“, - sakė rašytoja.

Kalti, žinoma, amerikiečiai

Knygos pristatyme autorė apžvelgė, kaip keitėsi požiūris į laimę. Sokrato ir Platono laikais ji tapatinta su sėkme, „ir jei negimei su marškinėliais, sorry, tau nepasisekė. Aristotelio laikais laimė tapo dorovės simboliu – daryk kitam gera, ir tau pačiam bus gerai. „Dabar Aristotelis gautų į kaktą už dorovinės elgsenos grūdimą“, – juokavo E. Tombak.

Kaip rašoma jos knygoje, viduramžiais krikščionys įtvirtino nuostatą, kad laimės šiame gyvenime nėra, bet už gerus darbus bus atlyginta Danguje. Renesansas pareiškė, kad gyvenimas yra malonumai ir kuo daugiau jų turėsime, tuo laimingesni būsime. Anot E. Tombak, šiandieninė laimės manija kaip tik ir remiasi šia nuostata.

Galutinai viskas susipainiojo XVII a., ir žinoma, kad kalti – amerikiečiai, paskelbę visuotinę teisę į laimę.

„Vis dėlto, pagal laimės reitingus Lietuva 56-oji. Šalutinis poveikis – didelis savižudybių skaičius. JAV 15-ta laimės reitingų sąraše“, – lygino E. Tambak, pridurdama, jog jaustis laimingu šalia nelaimingų – lengviau.

A. Puklevičius: savigaila – pats akliausias akligatvis

Paprašytas „Laimės piliulėms“ parašyti kelis puslapius apie laimę, prozininkas ir scenaristas Aidas Puklevičius suprato, kad laimės gali teikti būti daug kas, pvz., euforija, laimėjus futbolo komandai, kurią palaikei, tačiau tai tik maža akimirka, kuri neturi įtakos tavo gyvenimui.

„Tas pats, kai pamatai mylimo žmogaus akis, o jose – savo atvaizdą. Tačiau pats svarbiausias dalykas – norėti būti laimingu ir niekuomet nesikratyti laimės, kai ji aplanko, – knygos pristatyme sakė A. Puklevičius, pačiu akliausiu akligatviu vadinantis savigailą, nes tai – atviri vartai į savidestrukciją.

Įvardijo išsigimstančią madą

Laimės dienoraščio autorė Vita Evą pažįsta daugiau nei pusę savo gyvenimo ir žino „kad ji turi gerą uoslę pajusti, ko nori žmonės“.

„Knygoje Eva demitizuoja vieną populiariausių šių laikų madų – pozityvųjį mąstymą. Pozityvumo mada pradeda formuoti nuostatą, kad negerai būti nelaimingu, nes savo veiksmais, mintimis pritrauki nelaimes. Tačiau gyvenime būna net ne dienų, o periodų, kai jautiesi itin sumautai, o išsigimstantis pozityvumas pradeda formuoti nuostatą, kad negali būti nelaimingas“, - kalbėjo Vita. Failą „Laimės piliulėms“ ji rašė pusmetį ir pačiai sau padėjo atrasti, kad tikrai ne kasdien reikia būti laimingu, galima sau leisti būti nelaimingu, pazyzti ir t. t. Jei įskaudino vyras ar darbe, nebūtinai tai turi būti Tavo kaltė ar tavo neigiamo mąstymo pasekmė. Kai ką tiesiog nulemia aplinkybės.

E. Tombak knygoje įžvalgomis apie laimę pasidalijusiai Jurgai laimė – būsena, vidinis noras į gyvenimą pažvelgti, kaip į nuotykį. „Mano vaikas su apendicito priepuoliu šiąnakt papuolė į ligoninę, bet yra gyvas. Tai taip pat laimė“, - knygos pristatyme sakė ji.

Prieš 40-metį laimės pojūtis susitraukia iki špygutės

Pasak E. Tombak, laimės veidų – begalė. Pinigai slopina liūdesį, tačiau laimės negarantuoja. Daug žmonių laime vadina keliones, tačiau apklausos rodo, kad stipriausiai ji išgyvenama planuojant kelionę.

„Laimės koeficientas mažėja nuo paauglystės ir prieš 40-metį susitraukia iki špygutės. Tačiau artėjant prie pensijos – pražysta. Man tai buvo atradimas. Mano pačios pasitenkinimo gyvenimo pojūtis labai sustiprėjo po 50 metų“, – pristatydama trečią knygą publikai sakė E. Tombak.

Vis dėlto, autorei laimė – nei žmogaus prigimtis, nei gyvenimo tikslas ar prasmė. Laimė tėra šalutinis poveikis.

„Skaitydami knygą turėkite galvoje, kad jos autorė labai kategoriškai pasisako prieš bet kokio autoriteto, bet kokio mokytojo sekimą. Kol jo ieškosime, bus labai sunku būti laimingais“, – pabrėžė E. Tombak.

Kokia kita knyga? Į šį klausimą rašytoja atsakė net nepagalvojusi: „Apie mistinius išgyvenimus. Tai būtų logiška seka“.

Kaip rašoma knygos anotacijoje, „Alma Littera“ leidyklos išleista E. Tombak knyga pravers tiems, kurie norėtų pasveikti nuo pozityvumo greitligės, arba bijo ją apsikrėsti. Piliulės ne tik malšina pavojingiausią ligos simptomą – šabloninį mąstymą, bet ir sėkmingai kovoja su jos priežastimi – susireikšminimu ir egoizmu. Jų sudėtyje esanti sveiko skepticizmo dozė išskaido tokius pavojingus mąstymo trombus kaip „galvok pozityviai“ bei „būk laimingas čia ir dabar“, atkuria laisvą minčių cirkuliavimą. Nesukelia priklausomybės.