„Ne pirmą kartą čiobrelių su medumi gėrė, kodėl kilo tokia ūmi reakcija – neįsivaizduoju“, – DELFI sakė mama. Jai antrino ir Vilniaus rajone gyvenanti Renata, po gripo komplikacijų panašios reakcijos sulaukusi pradėjusi vartoti gydytojo skirtų antibiotikų.

„Išgėrusi ketvirtą kapsulę, naktį pabudau nuo baisaus niežulio. Kur tik prisiliesi, siaubingai niežėjo, akys užtino, o galvą, veidą ir kūną nusėjo raudoni taškeliai. Kaip paaiškino gydytoja, tokią reakciją sukėlė antibiotikai, nors niekada anksčiau nuo tų pačių taip nebūdavo. Dabar jau ir į medicininę kortelę įrašyta, kad aš jiems alergiška“, – pasakojo moteris.

Kita DELFI pašnekovė stebėjosi, kad jauniausia dukra medui nealergiška, tačiau susirgusiai mama jo nebeduoda, nes porą kartų buvo blogai, kai pavartojo su vaistažolių arbatomis.

Paprastas testas padės išvengti netikėtumų

Kad nebūtų netikėtumų, Nacionalinio vėžio instituto fitoterapeutas Juozas Ruolia prieš vartojant vaistažolių ar jų mišinių bei vaistų pataria pasidaryti paprastą testą.

„Jei susirgot patys ar vaikas, pasigaminkit nusipirkto vaistažolių mišinio su saldynmedžiu ir pasidarykit arbatos, kaip parašyta. Užpylę truputį už lūpos palaikykit. Jeigu po 5 minučių neatsiras jokių bėrimų, patinimų, pūslių, papulių, vadinasi alergijos pavojaus nėra“, – sakė fitoterapeutas.

Norintiems dar labiau apsidrausti, J. Ruolia patarė arbata suvilgyti rankų ir kojų tarpupirščius, kurie greit reaguoja, jeigu žmogus kuriai nors iš sudėtinių dalių jautrus. Tą patį DELFI pašnekovas patarė išbandyti pradedant vartoti pikio produktų ir net antibiotikų.

„Viską galime patikrinti, patrindami į vidinį lūpos kraštą“, – pakartojo J. Ruolia.

Juozas Ruolia

Pačios sveikiausios arbatos

Jei reikėtų pasirinkti tik penkias vaistinėms arbatoms labiausiai tinkančias ir būtinas turėti žoles, vaistininkė Jadvyga Balvočiūtė visų pirma imtų vingiorykštės, paskui šeivamedžio ir liepų žiedų.

Kaip pabrėžė ekologinio ūkio įkūrėja, ligų profilaktikai itin tinka beržų lapai, kurie „gerina imuninę sistemą, širdies veiklą, labai padeda inkstams, taip pat turi įvairiausių vitaminų“.

Užpilti vaistinius augalus J. Balvočiūtė patarė verdančiu vandeniu. „Aš visada plikau verdančiu vandeniu, kad išsiskirtų kuo daugiau medžiagų“, – sakė specialistė, penktuoju būtinu augalu naudingiausių arbatžolių vaistinėlėje įvardydama medetką.

„Aš tai visko prisirenku. Tačiau bent jau šituos augalus reikėtų turėti“, – apibendrino J. Balvočiūtė.

Geriau vartoti žolių mišinių ar vienos žolės arbatų? Pasak vaistininkės, jeigu peršalome ir žinome, kad žolė veikia priešuždegimiškai, galime jos naudoti, tuo pačiu įdėdami žolės, kuri stiprina imunitetą, pvz., asiūklio ar kad geriau skrandis veiktų – kiaulpienės, trūkažolės, jei bronchitas – garšvos lapų.

Arbatžolės

Aspirino pirmtakė

Pirmu numeriu iš sveikiausių augalų žinovės minėta pelkinė vingiorykštė susijusi su aspirino atsiradimu. 1830 metais būtent iš šio augalo pirmą kartą buvo išskirti salicilatai – medžiagos, turinčios priešuždegiminį veikimą. Šių medžiagų pagrindu farmacinė kompanija „Bayer“ per 6 metus sukūrė vaistą, kurį pavadino aspirinu.

Salicilatai veikia priešuždegimiškai, tad vingiorykštė mažina temperatūrą, malšina sąnarių skausmą sergant reumatu ar artritu, tačiau nepasižymi šalutiniu poveikiu, nesukelia skrandžio opos, kraujavimo iš virškinamojo trakto. Vingiorykštė apsaugo virškinamojo trakto gleivinę, mažina padidėjusį rūgštingumą, malšina pykinimą. Vaikams jos tinka siūlyti, kai suviduriuoja. Išoriškai šios žolės nuoviras naudojamas žaizdoms gydyti.

Lengvina atsikosėjimą, tinka ginekologinėms ligoms gydyti

Debesylo nuoviras lengvina atsikosėjimą. Šis augalas vartojamas ne tik kvėpavimo takų, virškinamojo trakto, bet ir ginekologinėms ligoms gydyti. Pasižymi uždegimą slopinančiomis savybėmis, skatina organizmo medžiagų apykaitą. Liaudies medicina debesylo nuovirais patariama varyti iš organizmo askarides, gydyti bronchitą, egzemas, odos bėrimus, tinka skalauti burną. Tačiau reikia žinoti, jog debesylo preparatų nepatariama vartoti sergant sunkiomis širdies ir kraujotakos, inkstų ligomis, nėščiosioms.

Peršalimo ligoms gydyti vaistininkės siūlyta šeivamedžio žiedų arbata – itin aromatinga.

Jei prasideda kosulys, vertėtų pagerti ir raktažolės užpilo, kuris lengvina atsikosėjimą, slopina gripo simptomus, padeda sergant astma ir alergijomis.

Raktažolės garsėja raminamosiomis savybėmis, todėl naudojamos ir kankinant nemigai, nerimui ar hiperaktyvumui. Taip pat pasižymi spazmus slopinančiomis savybėmis, todėl gali padėti nuo epilepsijos ir drebulio priepuolių, Parkinsono ligos, tik reikia žinoti, kad mažina kraujo krešėjimą, gali padėti sergant reumatu.

Pirmoji pagalba

„Kaip pirma pagalba peršalus tinka ir trūkažolės žolė“, – atkreipė dėmesį J. Balvočiūtė. Švieži trūkažolės lapai ir šaknys arba džiovinta trukažolė gerina virškinimą ir apetitą, stimuliuoja kasos ir kepenų veiklą, tulžies skyrimąsi, mažina cukraus kiekį kraujyje, stiprina organizmą, turi baktericidinių savybių.

Jadvyga Balvočiūtė

Nustatyta, kad šaknų nuoviras padeda sergantiems gelta, esant padidėjusioms kepenims, juo gydoma podagra ir reumatas. Šviežių augalų nuoviras skatina šlapimo skyrimąsi, todėl vartojamas smėliui iš inkstų ir šlapimo takų šalinti.

„O štai kraujažolės tinka dėti į visas arbatas, ji pastiprina kraują, yra skrandžiui draugiška žolė“, – priminė DELFI pašnekovė. Natūralių priemonių vaistinėlėje vietos turėtų rasti ir aviečių, gervuogių lapai bei stiebai. „Galime užsiplikyti ir kaštas gerti su medumi“, – patarė farmacininkė.

Avietė skatina prakaito ir šlapimo išsiskyrimą, mažina karščiavimą ir skausmą, turi antibakterinį ir uždegimą slopinantį poveikį, todėl vartojamos sergant angina, gripu, bronchitu. Gydomasis arbatos poveikis stipresnis, išgėrus jos būtina atsigulti į lovą ir šiltai apsikloti.

Ligų profilaktikai vaistininkė patarė pagerti ramunėlių, mėtų arbatų.