Centro poliklinikos gydytoja akušerė ginekologė Rima Sapon sako, kad daug lytiškai plintančių infekcijų (LPI) nesukelia jokių simptomų, bet ilgainiui gali turėti rimtų pasekmių sveikatai. Apie tokias pastaraisiais metais dažniausiai pasitaikančias LPI kaip chlamidiozė, ureaplazminė ir mikoplazminė infekcijos, trichomonozė kai kurios, ypač jaunos moterys, mažai ką žino.
Didžioji dalis moterų – užsikrėtusios
„Centro poliklinikos patirtis patvirtina jaunėjantį LPI „amžių“. Jau vienuolika metų vykdome Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemonę „Lytiškai plintančios infekcijos profilaktika“ ir tiriame moteris dėl užsikrėtimo LPI – chlamidijomis, mikoplazmomis ir ureaplazmomis.
Tiriamos moterys nuo lytinio gyvenimo pradžios iki 50 metų. Praėjusių metų duomenimis, iš 600 tirtų moterų pagal amžiaus grupes infekcijų dažnis pasiskirstė: iki 19 m. – ištirta 14 moterų, iš jų 14 rasta infekcija (100 proc.); 20-29 m. – ištirta 250 moterų, iš jų 175 rasta infekcija (70 proc); 30-39 m. – ištirtos 236 moterys, iš jų 142 rasta infekcija (60,2 proc.); 40-50 m. – ištirta 90 moterų, iš jų 62 rasta infekcija (68,9 proc.)“, – įtikinamą statistiką pranešime spaudai komentuoja Centro poliklinikos gydytoja.
Minėtomis ligomis dažniausiai užsikrečiama lytiškai santykiaujant vaginaliniu, oraliniu ar analiniu būdu. Kai kurios infekcijos gali būti perduodamos ir neseksualinio kontakto metu: motina gali užkrėsti naujagimį gimdymo metu, o taip pat galima užsikrėsti kraujo perpylimo metu, naudojant bendras adatas (narkomanija, tatuiruotės), nesilaikant higienos taisyklių. Infekcijos gali sukelti gimdos kaklelio, šlaplės, makšties, gimdos gleivinės, kiaušintakių uždegimus, o taip pat būti persileidimų ar nevaisingumo priežastimi.
Labiausiai pasaulyje paplitusi LPI
Labai svarbu žinoti ir apie žmogaus papilomos virusą (ŽPV) arba genitalines karpas. Tai labiausiai pasaulyje paplitusi lytiškai perduodama infekcija. Įvairių tyrėjų duomenimis, tam tikru gyvenimo laikotarpiu ŽPV gali sirgti 70 proc. lytiškai aktyvių moterų, daugiausia iki 35 m. amžiaus. Užsikrėtus šiuo virusu, stiprus organizmas pats pašalina infekciją per vienerius ar dvejus metus, tačiau jei virusas išlieka, jis gali sukelti gimdos kaklelio vėžį.
Gydytojos akušerės ginekologės R. Sapon teigimu, gana dažnai pasitaikanti LPI yra kandidozė (pienligė). Tai makšties arba varpos galvutės ar apyvarpės uždegimas, kurį sukelia Candida genties grybelis. Mokslininkai įrodė, kad makšties grybeliu infekuota moteris juo gali užkrėsti savo lytinį partnerį. Grybeliu yra užsikrėtę apie 98 proc. gyventojų. Dažniausiai jis pasireiškia nusilpus imunitetui, po antibiotikų vartojimo, sergant cukriniu diabetu, nešiojant aptemptus, sintetinius drabužius, kasdieninius įklotus, vartojant hormoninius kontraceptinius preparatus. Moterims dažniau pasireiškia prieš mėnesines ar po jų, po intensyvių lytinių santykių. Infekcija gali pažeisti genitalijas, burną, išangę.
Grėsmingi signalai
Nors daug LPI nesukelia jokių simptomų, vis tik gali būti signalų, kurie turėtų paskatinti skubiai kreiptis į gydytoją. Tai skausmas arba mazgeliai ant genitalijų, burnos ar išangės, skausmingas ar deginantis šlapinimasis, pakitusios išskyros iš makšties (kiekis, spalva, kvapas), neįprastas kraujavimas iš makšties, padidėję, skausmingi limfiniai mazgai kirkšnyse, skausmas pilvo apačioje, skausmingi lytinai santykiai, esant Herpes infekcijai, gali pakilti temperatūra, skaudėti raumenis, esant chlamidijų ar gonorėjinei infekcijai, gali būti sąnarių skausmai.
Išvardinti požymiai gali atsirasti nuo kelių dienų iki trijų mėnesių po lytinių santykių. Jie gali pranykti po kelių savaičių netgi negydant, tačiau iš tikrųjų liga progresuoja su vėliau pasireiškiančiomis komplikacijomis, tokiomis kaip lėtiniai mažojo dubens uždegimai, sąaugos, pūliniai mažajame dubenyje, kiaušintakių nepratekamumas, nevaisingumas, gimdos kaklelio vėžys (ŽPV infekcijos atveju).
Kreipkitės į gydytoją, nesigydykite pačios
Kilus įtarimui moteris turėtų kreiptis į gydytoją akušerį ginekologą. Labai svarbu, kad bet kuri liga būtų kuo anksčiau diagnozuota ir gydoma. Moterims svarbu atsiminti, kad užsiregistravus pas gydytoją akušerį ginekologą apsilankymo gali tekti laukti ir kelias savaites, nes LPI gydymas nėra būtinoji pagalba. Apsilankius gydytojas atliks reikiamus tyrimus, skirs gydymą moteriai, o esant poreikiui ir partneriui. Kartais moterys, o ypač jaunos merginos, baiminasi konsultuotis su ginekologu dėl lytinio gyvenimo ir LPI, tačiau visuomet reikia žinoti, kad pacientės išsakyti skundai, nustatytos ligos, skirtas gydymas yra neviešinami – informacija lieka tarp gydytojo ir pacientės.
Net neturint jokių skundų, tirtis reikėtų profilaktiškai. Kiekviena moteris vieną kartą metuose turėtų ateiti į gydytojo akušerio ginekologo kabinetą, kad būtų atlikta profilaktinė apžiūra. Jaunos merginos iki 16 metų gydytojo akušerio ginekologo apžiūrai turi atvykti su mama.
Dažnai infekcijos neduoda jokių simptomų, o užleista infekcija gali turėti skaudžias pasekmes: lėtiniai uždegimai, sąaugos mažajame dubenyje, kiaušintakių nepratekamumas, nevaisingumas. Ypač svarbu tirtis, jei buvo nesaugūs lytiniai santykiai, keitėsi partneris.
„Niekada nerekomenduočiau nieko gydytis pačiam. Užtęsta liga, neteisingai vartojami vaistai, kuriuos rekomendavo draugė ar apie kuriuos perskaitėte interneto forumuose gali apsunkinti gydymą, liga gali tapti lėtine. O kur dar pavojus išplatinti LPI“, – pataria Centro poliklinikos gydytoja akušerė ginekologė.
Kaip apsisaugoti?
Kai kurie LPI tyrimai nemokami. Moterims, draustoms privalomuoju sveikatos draudimu, tyrimai dėl sifilio, ŽIV, gonorėjos, trichomonozės, gardnerelių, pienligės yra nemokami. Tyrimai dėl chlamidijų, ureaplazmų, mikoplazmų, Herpes viruso, ŽPV yra mokami, juos galima atlikti daugelyje poliklinikų bei privačiose laboratorijose.
Kaip gi apsisaugoti nuo lytiškai perduodamų ligų? Anot medikės, reikia atsakingai rinktis partnerius, nes kiekvienas partneris ateina su savo „istorija“ ir ligomis, naudoti prezervatyvus, o nuo ŽPV reikėtų skiepytis.
