Tačiau apie pinigų trūkumą, kuris pastaruoju metu taip dažnai eskaluojamas, medikas daugiau neužsimena. Esą pradėti reikia nuo pačios sistemos pertvarkymo – tuomet ir pinigų atsiras. Pavyzdžiui, kitose ES valstybėse vaikų gydytojas turi antrą specialybę – vaikų kardiologo, gastroenterologo ir pan. Tai lėmė ekonominės paskatos: vaikai sveikesni už suaugusiuosius, todėl siauros specialybės gydytojai visu krūviu gali dirbti tik dideliuose miestuose.
V. Usonis šių naujovių propagavimą atsidusdamas vadina sunkiu biurokratiniu darbu. Tai išduoda ir jo darbo stalas, nukrautas daugybę popierių. „Sekretorei taip baisu į jį žiūrėti, kad pasisiūlė per mano atostogas sutvarkyti“, – šypsosi profesorius.
Nauja gydymo filosofija
Pagrindiniai vaiko teises apibrėžiantys dokumentai teigia, kad jis turi teisę gauti kvalifikuotą medicininę pagalbą. Todėl vaikų medicinai, pasak V. Usonio, neturėtų atitekti vien trupinėliai, kaip dabar kartais atsitinka. „Vaikai – mūsų šalies piliečiai, tačiau jie dėl amžiaus negali ginti savo teisių, – teigia pašnekovas. – Pagaliau kaštų efektyvumo paskaičiavimai rodo, kiek viena ar kita investicija į sveikatą pagerina gyvenimo kokybę. Seniai neabejojama, kad tokios prevencinės programos, kaip mažakraujystės, augimo, regos, laikysenos sutrikimų, skiepų profilaktika, duoda labai didelę ekonominę naudą. Vienintelė problema, kad ši nauda pasireiškia gerokai vėliau – po 15–20 metų, o investuoti reikia šiandien“.
– Ar pastaraisiais metais keitėsi vaikų sveikatos apsaugos politika?
– Daugybėje sričių tikrai padaryta didžiulė pažanga. Turime daug naujų technologijų, radikaliai pasikeitusi vaistų, vakcinų kokybė. Tačiau yra dalykų, kurie kelia nerimą. Prieš keletą metų entuziastingai puolėme prie šeimos gydytojų, tačiau bent jau man neteko matyti išsamių tyrimų, kad investicijos, kurios buvo skirtos šeimos gydytojo institucijai, pateisino vaikų priežiūrą. Pagrindinis argumentas buvo – kad tai daug pigiau.
– Ar nesiūlote žmonėms savo vaikus patikėti šeimos gydytojui?
– Nesu toks kategoriškas. Tai diskusijos klausimas. Žmonės turėtų patys pasirinkti, kas prižiūrės jų vaiką: specialistas, dirbantis su vaikais nuo gimimo iki 18 metų, ar specialistas, kuris dirba su šeima – nuo naujagimių iki senolių.
Vaikų gydytojas atsakingas laiku pastebėti ir pakoreguoti nukrypimus, kad jo pacientas nesirgtų. Kartais kaip sensacija aprašomi išsekę, sunkiomis mažakraujystės formomis sergantys vaikai juk tokie netampa dėl ūmių nelaimių. Šios būklės vystosi palaipsniui. Ir tai rodo, kad neveikia, kaip turėtų, pirminė medicinos grandis. Kartais net ten, kur tokioms problemoms atsirasti nėra materialinio pagrindo. Jei medikai būtų operatyvesni, ir esamos socialinės paramos formos būtų kur kas veiksmingesnės. Kartais užtenka visai nedidelės investicijos, jeigu ji atlikta laiku.
Į industrinę visuomenę
– Sveikos gyvensenos nuostata visuomenėje formuojasi, tačiau vaikai serga ne mažiau.
– Tačiau pagal sergamumo užkrečiamosiomis ligomis rodiklius pereiname iš besivystančios šalies į industrinę. Žarnyno infekcijų, deja, nemažėja. Prieš 10–15 metų dominavo bakterijų sukeltos ligos (dizenterija, salmoneliozė), dabar, kaip ir kitose išsivysčiusiose šalyse, vyrauja virusinės, pavyzdžiui, viduriavimą sukeliantis rotavirusas. Taigi sergamumas ligomis, kurios atspindi mūsų higienos lygį, maisto švarumą, pasikeitė radikaliai.
Labai patikimai kontroliuojame ligas, nuo kurių saugo vakcinos. 2002-aisiais tarptautinei bendrijai pirmą kartą paskelbėme, kad mūsų šalyje likviduotas poliomielitas. Beveik nebeliko tymų, kokliušo – tai ligos, kadaise buvusios vaikams privalomos, pavyzdžiui, kaip viduramžiais raupai. Sergamumas hepatitu A paskutiniais iki nepriklausomybės metais buvo apie 200 susirgimų 100 tūkst. žmonių, dabar – mažiau nei 1 susirgimas 100 tūkst.
Lietuviškas skiepų kalendorius beveik atitinka geriausius europinius standartus, o skiepijimosi mastai – vieni didžiausių ES.
– Tačiau vakcinoms, kurios neįeina į Nacionalinę skiepų programą, tėvai pinigų vis dar pagaili. Be to, nykstant daugumai užkrečiamųjų ligų, slopsta ir motyvacija skiepytis.
– Skaudi kitų šalių patirtis rodo: vos tik sutrinka skiepijimasis nuo ligos, sulaukiama jos protrūkio. Todėl rudenį Vyriausybei ketiname pateikti iniciatyvą, kad skiepai būtų prilyginti kompensuojamiesiems vaistams. Yra vakcinų, kurių valstybė šiandien negali užtikrinti visiems vaikams, bet galėtų bent iš dalies kompensuoti. Juk vakcina smarkiai veikia vaiko sveikatą.
Be to, jei šeima nusprendžia skiepyti vaiką modernesnės technologijos vakcina, nei numato skiepų programa, ji praranda pinigus, kuriuos vaikui buvo skyrusi valstybė.
Tarp medicinos ir natūralumo
– Yra nuomonių, kad skiepai neigiamai veikia mūsų imunitetą. Minimos ir stiprios alerginės reakcijos, net mirtini atvejai.
– Imunitetas – tai genetinio vientisumo palaikymo sistema. Jo funkcija – neutralizuoti išsigimusias ląsteles, jos, deja, atsiranda kiekvieno mūsų kūne. Apsauga nuo to, kas mus puola iš išorės, yra tik lašas jūroje, palyginti su tuo, ką imuninė sistema daro mūsų kūno viduje.
Nuo seno gyvename daugybės mikroorganizmų apsuptyje. Ir tai yra normalu. Ne veltui šiandien jau šnekama apie tai, kad gyvename per švariai. Imuninė sistema negauna iš aplinkos to dirgesio, kuriam ji ruošėsi tūkstančius metų, todėl sutrinka jos veikla. Taigi skiepai kaip tik palaiko imuninę sistemą.
– Ar ne per daug pasikliaujame chemija? Gal ne veltui daugėja žmonių, kurie pasiilgsta natūralumo?
– Bėgdami nuo civilizacijos pirmiausia turėtume nuspręsti, kur bėgame. Ar iš tiesų šiandien galime atsisakyti automobilio, telefono? Nevalgyti mėsos – dar nėra gyvenimo būdas. Tuomet reikėtų nusirengti, išsikasti miške urvą ir jame gyventi. Bet ir miškas jau nebe toks, koks buvo prieš 100 metų. Virš jo skraido lėktuvai, nutiestos elektros linijos.
Žiemą norime turėti braškių, o vasarą – ledų. Ir viskas turi savo kainą. Jokiu būdu neneigiu natūralumo. Bet kodėl žmonės jį supriešina su šiuolaikine medicina? Štai aš reguliariai mankštinuosi, bet kasmet rudenį skiepijuosi gripo vakcina. Taigi ir vaikai kasdien gali graužti morkas, būti saulėje, daug maudytis – kitaip tariant, daryti viską, ką apima sveiko gyvenimo būdo sąvoka, bet tai neapsaugos jų, pavyzdžiui, nuo vėjaraupių.
Įdomi statistika: nepageidaujamų reiškinių po skiepo atvejai savo dažnumu panašūs į labai sunkių natūralios ligos formų ir net mirčių dažnį. Yra hipotezė, kad jautresni vakcinai vaikai ir yra kandidatai susirgti labai sunkiomis ligos formomis.
Daugiau informacijos apie skiepus – interneto tinklalapyje www.infoskiepai.lt, kuris atsidarys artimiausiu metu. Redaktorius – prof. habil. dr. Vytautas Usonis.
CV Vytautas Usonis
Habilituotas medicinos mokslų daktaras, profesorius
Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos Pediatrijos centro vedėjas
1968–1974 m. – VU gydytojo-pediatro specialybė, dirba ten pat
1978–1981 m. – vaikų infekcinių ligų aspirantūra Maskvos medicinos institute
Lietuvos pediatrų draugijos valdybos pirmininkas
Europos vaikų infekcinių ligų draugijos valdybos narys
Centrinės ir Rytų Europos šalių skiepijimų patarėjų grupės narys
Medicinos mokslinių žurnalų redakcinių kolegijų narys
1996–2002 m. Jungtinių Tautų vaikų fondo Lietuvos nacionalinio komiteto valdybos pirmininkas
