Vilniaus universiteto ligoninės Santarišlių klinikų Kraujo centro vadovės klausėme, kas atsitiktų, jei pacientui būtų perpilta netinkamos kraujo grupės kraujo ir kaip elgiamasi, kai grupė neaiški, kokios ligos būdingos vienos ar kitos kraujo grupės žmonėms.

- Kada ir kodėl pasikeičia kraujo grupė?

- Kraujo grupė nulemta genetiškai, tačiau iš tiesų gali pasikeisti. Ypač audringų infekcijų metu kai kurios audringos bakterinės infekcijos gali modifikuoti ant eritrocito paviršiaus esantį baltymą – vadinamąjį antigeną, kuris nulemia kraujo grupę, tad kurį laiką kraujo grupė gali būti neaiški ar pasikeisti.

- Kokios ligos gali keisti kraujo grupę?

- Kai kurios autoimuninės, piktybinės ligos, infekcijos, kurios kartais iškreipia kraujo grupės sistemą. Rizikuotume tokiam pacientui pildami jo prigimtinės kraujo grupės kraujo. Tačiau tokios situacijos labai retos ir laikinos.

Visam laikui kraujo grupė gali pasikeiti po kaulų čiulpų transplantacijos, nes kaulų čiulpų donoras parenkamas ne pagal kraujo grupę, o pagal vadinamąjį žmogaus leukocitų antigeno kodą. Šioje situacijoje tai svarbiau ir jei dar sutampa kraujo grupė – idealu. Atvejais, kai nesutampa, recipiento kraujo grupė pamažu keičiasi į kaulų čiulpų donoro. Tam tikru laikotarpiu ji gali būti neaiški ir nenustatoma.

- Kokios grupės kraujas tuomet perpilamas pacientams, jei tai – neišvengiama?

- Tada perpilamas universalaus O (I) Rezus neigiamo ertirocitų – raudonojo kraujo – donoro kraujas, kuomet eritrocitai savo paviršiuje neturi jokio antigeno.

Universaliu plazmos donoru gali būti AB (ketvirtos) kraujo grupės atstovas. Plazma – tai skystoji kraujo dalis, geltonas skystis (kraujas raudonas todėl, kad plazmą nudažo raudonieji kraujo kūneliai – kietoji kraujo dalis).

- Kas atsitiktų, jei žmogui būtų perpilta kitos kraujo grupės kraujo?

- Netinkamos kraujo grupės perpylimas žmogui sukeltų labai sudėtingą būklę, neretai mirtiną, kuri priklausytų nuo to, kiek kraujo jam perpilta. Bet kokiu atveju, ląstelės irtų, prasidėtų vadinamoji hemolizė ir pažeistų gyvybiškai svarbius organus.

Perpilant kraują svarbus ir Rezus faktorius – kitas eritrocitų paviršiaus antigenas. Žmonės, kurių kraujyje yra Rh faktorius, vadinami rezus teigiamais (Rh+), o tie, kurie jo neturi – rezus neigiamais (Rh-). Pastarųjų yra apie 15 proc. visoje populiacijoje.

Jei aš neturiu rezus faktoriaus ir man per klaidą perpiltų rezus plius kraujo, audringos reakcijos nebūtų, jei anksčiau neturėjau kontakto su tuo antikūnu. Tačiau antrą kartą per klaidą perpylus rezus plius kraujo, mano organizmas reaguotų audringai – atsimintų, kad aš kažkada buvau gavusi rezus plius kraujo ir pradėtų gaminti antikūnus. Prasidėtų audringa reakcija, jau minėtas eritrocitų irimas.

- Ar todėl prieš kiekvieną perpylimą iš naujo tiriamas paciento kraujas?

- Taip. Visada. Todėl niekas nežiūri į kraujo grupės spaudą dokumente, ženklelį ar tatuiruotę. Paciento kraujo grupė kiekvieną kartą nustatoma iš naujo. Jeigu staigiai reikia atlikti kraujo perpylimą, tikrai niekas nežiūri įrašų, pila universalaus donoro grupės kraujo. Nes gal žmogus ne savo švarką su kraujo grupės ženkleliu apsirengė, ne savo dokumentą pasiėmė ar į jį prieš dešimt metų kažkas ne taip ir ne tą užrašė.

Foto: DELFI

Įrašais nepasitikima, todėl nereikia išgyventi, jei neturime kraujo grupės įrašo. Nors dėl savęs kraujo grupę žinoti galim – pvz., kad galėtume atvykti duoti tam tikros grupės kraujo, jei pristinga pacientams.

Be to, kraujo grupė tai genetinė informacija, kuri gali būti siejama ir su rizika sirgti tam tikromis ligomis.

- Kokių kraujo grupių žmonėms dažniau už kitus gresia ligos?

- Tyrimais įrodyta, kad O grupės žmonės rečiau linkę sirgti tromboze. Kita vertus, jei pirmos kraujo grupės žmogus bus nutukęs, aukštu kraujospūdžiu, turės daugiau rizikos veiksnių, nepaisant kraujo grupės, trombozės rizikos tikimybė bus daug didesnė , nei kitą kraujo grupę turinčiam žmogui. Tai – tik vienas veiksnys. Jo sąsaja su kraujo grupe įrodyta, tačiau tikrai nėra lemianti ir pagrindinė.

Pastebėta, kad antros kraujo grupės žmonės dažniau serga opalige, pirma kraujo grupė siejama su skrandžio vėžiu, tačiau kol kas trūksta moksliškai pagrįtų įrodymų, kad taip iš tiesų yra.

Foto: K. Cemnolonskio nuotr.

Kraujo grupių ir ligų sąsajomis ypač domisi rytų kultūros, bandančios joms priskirti net skirtingas asmenybines savybes. Tačiau moksliniai tyrimai tokios koreliacijos dar nepatvirtino.

- Kokia populiariausia kraujo grupė Pasaulyje ir Lietuvoje?

- ABO sistemoje populiariausia kraujo grupė – pirma (O). Antros ir trečios yra daugmaž tiek pat, o ketvirta kiek retesnė. Pagal rezus faktorių, su neigiamu yra tik 15 proc. populiacijos. Didžiosios dalies Lietuvos gyventojų rezus – teigiamas.

Labiausiai paplitusi kraujo grupė yra I(0), o rečiausia – IV(AB). Tačiau kiekvienoje šalyje, pasiskirstymas šiek tiek skiriasi.

Apie 43 proc. europiečių yra antros kraujo grupės, tačiau azijiečių ir afrikiečių yra po maždaug 28 proc. B antigeną turi 12 proc. europiečių, o afrikiečių ir azijiečių 20 ir 27 proc.

- Kurią kraujo grupę turėti geriausia ir kodėl?

- Visos kraujo grupės geros ir reikalingos. Vienos konkrečios pranašumo moksliniais tyrimais niekas dar nepatvirtino. Apie sąsajas užsimenama, tačiau kliniškai tai nepatvirtinta, tik prielaidos, atėjusios daugiausia iš kitų kultūrų. Žmogus, turintis vieną antigeną ant eritrocito paviršiaus ar iš viso neturintis, niekuo nėra pranašesnis.