Tačiau kai kurios pasaulinės tendencijos kelia nerimą. „Tam tikrų rūšių uodai, pernešantys tam tikrus virusus ir ligas, iš Pietų pusrutulio keliauja šiauriau, mūsų link. Pavyzdžiui, Europa jau turi ir vietinę maliariją, kurios anksčiau nebuvo (ji užregistruota Graikijoje), yra ir Vakarų Nilo karštligės vietinių atvejų“, – kalba epidemiologė.

Virusas nėra išskirtinis

Užsienio žiniasklaidos vaizduose – kaukes dėvintys darbuotojai, skendintys baltuose dūmuose. Jie įnirtingai insekticidais purškia gyvenamuosius namus, kiemus ir net kapines, įdėmiai apžiūri ir ištuština vandenį iš vazų, kuriose buvo pamerktos gėlės. Cheminės medžiagos šiandien yra vienintelis būdas bandyti masiškai naikinti Zikos virusą platinančius uodus, kuriems veistis pakanka nedidelių balučių miestuose.

„Jie gali netgi, kaip aš juokauju, daugintis pėdos dydžio baloje ir tas dauginimasis nėra kontroliuojamas“, – sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė. Anot jos, šis virusas iš esmės nesiskiria nuo daugelio kitų atogrąžų šalyse paplitusių ligų sukėlėjų, užkratui plisti reikia šilumos, drėgmės, uodų ir žmonių.

Zikos virusas nėra išskirtinis. Jis labai panašus į keletą infekcijų atogrąžų ir paatogrąžių zonoje. Geltonasis drugys, Čikungunija irgi pasireiškia labai lengvais požymiais – bėrimu, karščiavimu, lengvais raumenų bei sąnarių skausmais ir t. t. Dauguma žmonių (sakyčiau, daugiau negu pusė) apskritai perserga nepajutę jokių požymių“, – pastebi epidemiologė.

Zikos viruso pavadinimas kilo nuo atogrąžų miško Afrikos žemyne, Ugandoje, kur veisiasi ir yra tiriamos dešimtys uodų rūšių. Šis ligos sukėlėjas buvo išskirtas iš beždžionių beveik prieš 70 metų. Ilgą laiką, jis buvo laikomas nepavojingu, nes susirgimų atvejų buvo nedaug. Pirmieji rimtesni protrūkiai užfiksuoti Ramiojo vandenyno salose prieš dešimtmetį. Tačiau tuomet kalbėta apie pusšimtį atvejų.

Prieš dvejus metus kitame salyne pasigirdo žinių apie kelis šimtus šio viruso sukeltų infekcijų, o pernai pavasarį Zikos virusas atsidūrė Brazilijoje. Spėjama, kad jis atkeliavo su šalyje vykusio futbolo čempionato dalyviais. Per metus juo užsikrėtusių žmonių skaičius pasiekė milijoną. Šiandien Zikos virusas paplitęs daugiau kaip 30 šalių. Prognozuojama, kad ateityje jų daugės.

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gydytojo Sylvaino Aldighieri, greitą viruso plitimą lemia du veiksniai: „Pirmiausia, populiacija neturi jam imuniteto, antra – virusą pernešantys Aedes aegypti uodai paplitę visur nuo pietinės JAV dalies iki šiaurinės Argentinos. Kanada ir žemyninė Čilės dalis yra vienintelės vietos, kur šie uodai nepaplitę. Taigi tai paaiškina, kodėl Amerikose šis virusas taip greitai plinta.“

Tyrimai tik prasideda

G. Zagrebnevienė sako, kad viskas prasidėjo, kai buvo atlikti keli tyrimai naujagimių, kurie greitai po gimimo mirė. „Buvo ištirta jų biologinė medžiaga ir buvo rastas Zikos virusas. Gimdyvių organizme, persirgusių šia virusine infekcija, taip pat buvo rastas virusas. Tada prasidėjo tyrimai –mokslininkai ėmė ieškoti daugiau įrodymų ir ieškoti atsakymų į klausimą, kas atsitinka, kodėl Zikos virusas galimai sukelia tokius sunkius apsigimimus ir kitas neurologines komplikacijas“, – kalba specialistė.

Brazilijos šiaurėje esanti Pernambuko valstija yra viena iš tų, kuriose Zikos virusas imtas sieti su naujagimių apsigimimais. Hilda Venancio da Silva, kurios kūdikis gimė su mikrocefalijos požymiais, pasakoja, kad šeimą ištiko šokas, nes niekas negalėjo paaiškinti, kad įvyko. „Niekas nežinojo, kas ta mikrocefalija ir kas ją sukėlė. Mes norėjome daugiau informacijos apie tai, kaip vaikas vystysis, bet niekas mums negalėjo jos suteikti. Jautėmės visiškai sutrikę“, – kalba moteris.

Mikrocefalija yra susirgimas, kai kūdikiai gimsta su neįprastai maža galva ir nepakankamai išsivysčiusiomis smegenimis. Itin didelis šios ligos atvejų skaičius pirmiausia pastebėtas vienoje iš Brazilijos ligoninių Barao de Lucenoje. Šios ligoninės neurologė Vanessa van der Linden pripažįsta, kad specialistams irgi trūko žinių apie tai, kas galėjo nulemti minėtus susirgimus: „Pradžioje aš maniau, kad tai naujas virusas ar nauja liga, tačiau tikrai nesitikėjau, kad ji taip tragiškai paveiks tiek daug žmonių ir vaikų.“

PSO specialistai su Zikos virusu Brazilijoje sieja apie 4 tūkst. mikrocefalijos atvejų, tačiau užtikrintai įrodyti tik keletas. G. Zagrebnevienė sako, kad kol kas apskritai labai atsargiai kalbama apie Zikos viruso ryšį su mikrocefalija. Anot jos, Zikos virusas siejamas ir su kitomis neurologinėmis ligomis, net mirtimis. Tačiau, pabrėžia epidemiologė, tai patvirtinantys tyrimai tik prasideda.

„O daryti išvadas, kad virusas iš tikrųjų gali plisti lytiniu būdu, perpilant kraują ar persodinant organus, iš tikrųjų dar labai anksti. Kad būtų galima taip teigti, surinkta per mažai faktų ir per mažai įrodymų“, – tvirtina G. Zagrebnevienė.

Vasario 4 d. žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad PSO rekomenduoja šalims nepriimti kraujo iš donorų, kurie grįžo iš Zikos viruso paveiktų šalių.

Apsisaugoti nuo uodų ypač sudėtinga

Siekiant užkirsti kelią tragiškiems susirgimams, Centrinės ir Pietų Amerikos šalių moterims rekomenduojama artimiausiais mėnesiais ar net metais neplanuoti nėštumo. Kaip žiniasklaidai sakė Kolumbijos sveikatos apsaugos ministras Alejandro Gaviria, tokia žinia yra ir geras būdas kuo plačiau pranešti apie viruso keliamą grėsmę.

Tačiau kai kurie apžvalgininkai pastebi, kad pasinaudoti šiuo pasiūlymu daugelyje regiono šalių nebus taip lengva, kaip gali pasirodyti žvelgiant iš Vakarų. Ypač atokiose vietovėse, kur kontraceptinės priemonės yra neprieinamos, o nėštumo nutraukimas nelegalus.

O besilaukiančioms kitų šalių gyventojoms specialistai rekomenduoja susilaikyti nuo kelionių į Zikos viruso paveiktus regionus. Vis dėlto, jei to išvengti neįmanoma, raginama naudoti įprastas priemones nuo uodų.

Tačiau, kaip pastebi G. Zagrebnevienė, lengva pasakyti „naudokite priemones, kad uodas neįkąstų“, nes apsaugoti kiekvieną kūno vietelę yra labai sunku. „Ko gero, vienintelė nespecifinė apsauga – naudoti tinkamą aprangą ir nebūti tose vietose, kur susikaupę daug uodų arba kur yra jų veisyklos. Taip pat reikia naudoti pačius efektyviausius repelentus – uodus atbaidančias medžiagas. Štai tokios bendros rekomendacijos“, – sako epidemiologė.

Apie mikrocefaliją girdime daugiausia, nes specialistai spėja, kad Zikos virusas gali būti pavojingiausias nėščiosioms. Pasak infekcinių ligų specialistų, dauguma žmonių juo perserga nejausdami jokių simptomų ir net nesikreipia į gydytojus. Tai taip pat apsunkina kovą su juo.

„Skelbiu, kad naujausi mikrocefalijos židiniai ir kiti neurologiniai sutrikimai, užfiksuoti Lotynų Amerikoje ir panašūs į 2014 m. užfiksuotus židinius Prancūzijos Polinezijoje, kelia tarptautinį ekstremalų pavojų visuomenės sveikatai“, – šis vasario 1 d. paviešintas PSO pranešimas ypač svarbus siekiant mobilizuoti lėšas kovai su virusu.

Pasak stebėtojų, skurdžiose Pietų Amerikos šalyse trūksta pajėgumų ir diagnozuojant Zikos viruso atvejus. Nei vakcinos, nei vaistų Zikos sukeltai infekcijai gydyti nėra, jiems sukurti prireiks ne vienų metų.

Europoje atsiranda ir kitų egzotinių ligų

Apie Zikos viruso grėsmę imta kalbėti vos pasirodžius pranešimams apie tai, kad suvaldyta Ebolos epidemija. Bet specialistai tikina, kad šiuos virusus lyginti būtų neteisinga.

G. Zagrebnevienė primena, kad mirštamumas nuo Ebolos iš pradžių buvo apie 50–60 proc., kiek vėliau sumažėjo, o baisumas tas, kad virusas plito nuo žmogaus žmogui. Dabar, pabrėžia ji, yra uodai. „Taip, plitimas didžiulis, skelbiami didžiuliai užsikrėtusių ir persirgusių asmenų skaičiai, bet mirštamumo nėra. Žinoma, su Zikos infekcija siejami sunkūs apsigimimai ir kita neurologinė simptomatika, tačiau tai tik epidemijos pradžia, tad dar negalima tvirtai teigti, kad ryšys yra nepaneigiamas, šimtaprocentinis ir kažką reikia daryti dėl apsigimimų“, – neslepia epidemiologė.

Nors įvežtinių Zikos virusinės infekcijos atvejų jau užregistruota ir Europoje, G. Zagrebnevienė tikina, kad europiečiams pagrindo nerimauti kol kas nėra. Pasak jos, virusą platinančios genties uodai mūsų klimato sąlygomis neišgyvena.

Vis dėlto tam tikros pasaulinės tendencijos kelia nerimą. Specialistai pastebi, kad kai kurios uodų pernešamos atogrąžų ligos pastaraisiais metais plinta į joms nebūdingus regionus. Vienas iš galimų to paaiškinimų yra šylantis planetos klimatas.

„Tam tikrų rūšių uodai, pernešantys tam tikrus virusus ir ligas, keliauja iš Pietų pusrutulio šiauriau, mūsų link. Pavyzdžiui, Europa jau turi ir vietinę maliariją, kurios anksčiau nebuvo (ji užregistruota Graikijoje), yra ir Vakarų Nilo karštligės vietinių atvejų. Taigi įtaka akivaizdi“, – pabrėžia G. Zagrebnevienė.

O Rio de Žaneire vasarą rengiamų olimpinių žaidynių organizatoriai skuba raminti keliautojus. Kaip žiniasklaidai sakė vienas žaidynių organizacinio komiteto atstovų, rugpjūtis Brazilijoje būna sausesnis ir vėsesnis, be to, bus imtasi priemonių naikinant uodus ir informuojant dalyvius.