„Penktus metus gyvenu toli nuo Lietuvos, bet ir emigravus nepasisekė įsitvirtinti geriau apmokamame darbe. Pragyvenimui man užtenka, tačiau apsilankymas pas odontologą – prabanga, taigi beveik nebeturiu dantų, kurie, galima sakyti, iškrito sveiki ir per trumpą laiką“, – DELFI pasakojo 52 metų lietuvis.

Pas odontologus jis prisipažino nevaikščiojęs, nes nebuvo reikalo. „Stiprių dantų man pavydėjo žmona ir net vaikai, kuriems kartas nuo karto tekdavo kreiptis į gydytojus. Man taip nebuvo, tačiau nė iš šio, nė iš to pradėjo kristi dantys, o likusieji, kaip pastebiu – juda, net ir iškritusiųjų vietoje dantenos jautrios, tad žmona siūo skalauti visokiom žolelėm. Valau reklamuojama dantų pasta nuo parodantozės, bet nepadeda“, – sakė vyras.

Darius pasakojo taupantis pinigus ir Lietuvoje planuoja spręsti problemą: „Gal likusius dantis geriau išrauti ir dėti protezus? Ne toks amžius, kad be dantų būčiau, o ir kramtyti maistą sunku“, – pripažįsta DELFI pašnekovas.

Dariaus atvejis – ne retenybė Lietuvoje. Taip DELFI teigė Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos direktorė, profesorė Alina Pūrienė, primindama, kad periodonto problemos – antros pagal dažnumą po karieso.

Dantistas ir pacientas

Periodontitas, kuris pridarė rūpesčių dariui, išsivysto iš negydomo gingivito. Plisdamas dantenų uždegimas apima vis gilesnius audinius: periodonto raištį, danties cementą, aplinkui dantį esantį kaulą. Dėl to apsinuogina danties šaknys, formuojasi ir gilėja periodonto kišenės, dantenos ima kraujuoti ir pūliuoti, aptirpsta kaulas, dantys tampa paslankūs, o ilgainiui iškrenta.

Kodėl tiek bedančių?

„Diedukai kaimuose išmirę nuo gėrimo, o babytės – bedantės. Pasakoja, kaip pačios pirštais išsiima sveikus dantis – nieko neskaudėjo ir viskas iškrito. Dėl to, kad nemokėjo valyti, prižiūrėti dantų“, – sakė profesorė.

DELFI pašnekovo atveju prisidėjo ir stresas. Pasak daktarės A. Pūrienės, jis taip pat provokuoja, sunkina periodontitą.

„Įnikę į problemas mes visi mažiau dėmesio skiriame sveikatai, nes pamirštame save. Dėl streso ir dantis žmonės pradeda prasčiau valyti. Taip įsisuka ydingas ratas. Moksliškai įrodyta, kad stresas blogina periodonto būklę, o kaip matyti iš pasakojimo, į užsienį uždarbiauti išvykęs vyras papuolė į svetimą aplinką, turėjo problemų su darbu, buvo sunku gyventi ir tai tikrai neišėjo į sveikatą. Kita vertus, net ir tokiomis aplinkybėmis, jei žmogus būtų labai labai gerai valęs, prižiūrėjęs savo dantis, situacija nebūtų tokia, koki yra dabar“, – įsitikinusi profesorė.

Vien skalavimas, kurį mini Darius, tokiu atveju, kaip jo, nepadeda. Kaip pabrėžė profesorė, periodontitas – klastinga liga. Visų pirma dėl to, kad ilgai neskauda ir nematyti nieko blogo: „Kai dantys pradeda judėti vos vos, niekas nesirūpina, o kai pradeda vienas po kito kristi – skundžiasi“.

Kada iškrenta dantys? Pasak profesorės, taip atsitinka, kai uždegimas pažeidžia dantį supančius audinius: dantenas, periodonto raištį, cementą, alveolės kaulą.

Odontologas ir pacientė

Kaip gelbėti likusius dantis

„Kur tas pacientas buvo pačioje pradžioje, kai lengva padėti? O dabar net ir likusius dantis išgelbėti sunkiau. Jiems tenka ne tik didesnis krūvis kramtant maistą, bet ir dėl aptirpusio kaulo jie dar greičiau iškrenta. Taigi, tam žmogui nieko nelaukiant siūlyčiau kreiptis į gydytoją, kad nuvalytų dantis nuo apnašų ir akmenų“, – sakė klinikos vadovė

Dantų netenkantį vyrą profesorė vadino rimtu pacientu, kuriam būtina profesionalaus periodontologo pagalba: „Jam reikia kuo greičiau gelbėti likusius dantis ir bandyti atkurti kramtymo funkciją protezais. Jų yra ne tik labai brangių, bet ir pigesnių. Žmogui reikėtų bent jau išsiaiškinti galimybes, neįsivaizduojant, kad jau visai galas ir padės tik žolelės“.

Tačiau, kaip įspėjo prof. A. Pūrienė, vieno periodontito gydymo epizodo nepakanka: „Arba padarai viską, arba nebūna rezultato. Dėl stresų, nepakankamos dantų priežiūros liga gali vėl įsilinguoti, todėl pacientas turi turėti mylimą daktarą, juo pasitikėti ir prireikus pas jį lankytis“.

Pirmasis gydymo būdas – tinkamas dantų valymas ir už patį dantų savininką joks gydytojas to nepadarys. Tačiau svarbu, kad pablogėjus žmogus ateitų pas specialistą. Jei dantenos pūliuoja, skiriamas antibakterinis gydymas, operacinis – tik išbandžius kitus pagalbos būdus.

Kada nebegalima delsti

„Jeigu valant dantis pasirodo kraujo – jau problema. Beje, valyti dantis reikia lengvais judesiais ir minkštu šepetėliu. Kietas – tik batams šveisti“, – sakė daktarė, pridurdama, jog mūsų populiacijoje būdingos „karališkai trapios dantenos“. Jų ir brūžinti negali, ir nenuvalyti negalima. Turi švelniai, ilgai masažuoti. Ir jeigu tai darant pasirodo kraujo, žmonės turi ne baigti valyti, o toje vietoje dantenas švelniai pamasažuoti ilgiau.

„Tačiau jeidvi savaites ryte ir vakare po penkias minutes minkštu šepetėliu teisingai valome dantis ir dantenas, bet situacija negerėja, turime tuojau pat eiti pas daktarą“, – pabrėžė prof. A. Pūrienė.

Kaip rodo tyrimai, Lietuvos gyventojai neblogai save vertina, mano, kad tinkamai prižiūri dantis. „Tačiau iš tiesų dažnas tik dantų šepetėliu brūkšteli per dantis, padezodoruoja burną dantų pasta. Galvoja, to pakanka. Tačiau dantų turime daug – vaikai 20 pieninių, o suaugusieji 32 nuolatinius ir kiekvieno penkis paviršius būtina nuvalyti. Tai nelengva ir minutės ar dviejų tikrai nepakanka“, – pabrėžė profesorė.

Dantų šepetėlis

Paskutinė dantų valymo mada

Kaip nustatė mokslininkai, tradiciniu dantų šepetėliu pašalinama vos 60 proc. apnašų, kuriose kaupiasi kenksmingos bakterijos. Geresnis derinys – dantų šepetėlis ir tarpdančių siūlas. Taip pan naudojami skalavimo skysčiai. Tačiau pažangiausiu dantų valymo būdu vadinami specialūs vieno danties šepetėliai ir individualiai parinkti tarpdančių šepetėliai, kurių vienam žmogui gali reikėti kelių dydžių, priklausomai nuo tarpų tarp dantų.