Paskelbė apie naują specialybę: baigusius graibstyte graibstys

Bus graibstyte graibstomi. Tokią ateitį naują specializaciją pasirinkusiems medikams prognozuoja ne tik profesūra.

Kaip DELFI sakė profesorius Pranas Šerpytis, rezidentūrą pradėjusių skubios pagalbos gydytojų darbo kasdienybė primins rodytą populiariame seriale „Ligoninės priimamasis“.

„Skubios pagalbos gydytojo specialybė dar neįteisinta, tačiau už 2,5 metų jau turėsime specialistų, pasirengusių darbuotis. Rezidentūroje jie pradėjo kaupti žinias prieš 2,5 metų, o iš viso reikės mokytis penkerius“, – DELFI sakė prof. P. Šerpytis.

Kaip pastebi Lietuvos intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos asociacijos prezidentas, kol kas žmonės nelabai įsivaizduoja, ką veiks skubios pagalbos daktarai, mano, kad dirbs greitojoje.

„Vis dėlto, kaip niekur tokie specialistai reikalingi dideliuose priėmimo ir skubios pagalbos skyriuose, nes gali suteikti visapusišką pagalbą. Pvz., kardiologinės problemos atveju į priėmimą kviečiamas gydytojas kardiologas, gydytojas neurologas, chirurgas. Tačiau skubios pagalbos gydytojas galės su problema susitvarkyti pats ir tik tam tikrais atvejais, jei nustatomas kelių organų pažeidimas ar reikia veikti labai greitai, į pagalbą pasitelks kolegas.

„Jeigu matėte amerikiečių serialą „Ligoninės priimamasis“, ten būtent tokie gydytojai dirba. Medicinos studijas baigę ir skubiosios pagalbos rezidentūrą pasirinkę gydytojai penkerius metus į šią sritį gilinsis Vilniuje ir Kaune. Mokės ne tik diagnozuoti, bet ir patys teikti pagalbą – punktuoti, atlikti nedideles intervencijas ir t. t. Jų kompetencijos ribos bus gana plačios, apims visą skubią mediciną“, – komentavo prof. P. Šerpytis.

Asociacijos prezidento žiniomis, minėtos specializacijos gydytojų laukia ne tik didžiosios, bet ir rajonų ligoninės: „Šie specialistai bus labai graibstomi. Jei turėtume jų parengtų, norėtų ir užsienis. Pirmieji Europoje skubios pagalbos gydytojus pradėjo ruošti prancūzai, jų yra Vokietijoje, Anglijoje. Žinoma, JAV šioje srityje stipriau pažengusi į priekį“.

Kuo platesnio profilio priėmimo gydytojas, tuo geriau

Pasvalio ligoninės vyriausiasis gydytojas Rolandas Rastauskas neabejoja, kad skubios pagalbos gydytojai neliks be darbo, „tik tiek, kad visų pirma, matyt, pateks į didžiąsias ligonines“.

„Visoje šalyje priėmimo skyriuose labai jaučiamas daktarų stygius. Jei pažiūrėtumėte skelbimus, beveik kiekviena ligoninė ieško priėmimo skyriaus daktaro, nes beveik sunkiausias darbas. Didelis srautas, ypač daug ligonių po darbo valandų ir visus reikia apžiūrėti, suteikti pagalbą, kurie negali laukt, išklausyt nepasitenkinimus kitų, atvykusių tuo pačiu metu. Reikia labai laviruoti, kiekvienam paaiškinti, o ateina ir girtų, purvinų, iš landynių“, – sakė R. Rastauskas.

Jo žodžiais, kuo platesnio profilio specialistas – tuo mažiau reikia kviestis konsultantų. Jei skubios pagalbos medikas galės atlikti nedideles intervencijas – dar geriau.

„Toks specialistas gali iš karto pradėti reanimuoti žmogų, teikti kitokią skubią pagalbą, tik klausimas – kiek iš jų atvažiuos į rajonus. Dabar, kiek supratau, visi jų laukia. Didžiosios klinikos taip pat pasiruošusios priimti. Kada ateis mūsų eilė, nežinau. Mes netgi savo pinigais paruoštų specialistų nesulaukiam, turim bylinėtis, kad pinigus grąžintų. Atvejai, kai atvažiuoja jaunas specialistas, pavieniai ir reti. Pernai buvo šventė, kai traumatologas atvažiavo. Per pastarąjį dešimtmetį gal pirmas jaunas specialistas”, – Pasvaio ligoninės kasdienybe dalijosi vyr. gydytojas R. Rastauskas.