Į DELFI redakciją kreipėsi Rasa, kurios 2 metų sūnui pasireiškė veikiausiai gripo komplikacija – kairės pusės pneumonija. Moteris abejojo, ar medikai padarė viską, kad tam užkirstų kelią.
„Noriu perlieti šaltu dušu gydytojus. Tikriausiai ne naujiena, kad dabar visi serga. Susirgome ir mes apsilankę poliklinikoje. Pradžia buvo keistoka - temperatūra 39-40 laipsnių ir „nusimuša“ tik trumpam iki 38. Du kartus buvome ligoninėje, tris kartus - poliklinikoje, bet niekas nieko nedarė ir vis mus paleisdavo namo, nors karščiuojame taip jau savaitę laiko! Ir serga 2 metų vaikas, kai iki 5 metų vaikams tai labai pavojinga, bet niekas į mus nekreipė dėmesio.
Ką tik vėl kviečiau greitąją. Diagnozė - kairės pusės pneumonija. Vaikas iš viso nebereagavo ir visas pabalo. Gripas - virusinės kilmės. O dar turime 3 mėnesių kūdikį, tai meldžiuosi, kad ji nebūtų užsikrėtusi“, - rašė Rasa.
Gripas - neypatingas
Gripo sezonai yra nenuspėjami ir gali labai skirtis vienas nuo kito. Nors Europoje gripo epidemijos registruojamos kasmet, tačiau jų pradžia, intensyvumas ir trukmė labai skiriasi viena nuo kitos. Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas profesorius Rimantas Kėvalas ramino, kad baisiausia jau praeityje ir priminė, kad pandemiją išgyvenome prieš 6 metus.
Gripo sezono įkarštis vyksta sausio mėnesį, o dabartinės klimatinės sąlygos – atšilimas – jam nėra labai palankios. Visgi stebime padidėjusį kvėpavimo takų infekcijų skaičių. Ne visada pavyksta tiksliai pasakyti, ar pacientas serga gripu ar kita virusine infekcija. Virusologija nėra logiška ir tyrimų rezultatai ateina daug vėliau, nėra galimybių atlikti klinikinių sprendimų“, - aiškino R. Kėvalas.
Vaikų ligų klinikos vadovas pabrėžė, kad pati veiksmingiausia profilaktinė gripo priemonė – skiepai.
„Turime suvokti, kad šiuolaikiška vakcina neturi pašalinių poveikių. Gripo vakcina rekomenduojama skiepytis nuo 6 mėn. amžiaus, tačiau jei namuose yra kūdikis, kuriam dar nėra pusės metų, reikėtų naudoti paprastą „kokono“ principą. T.y. visi suaugę šeimos žmonės pasiskiepija ir taip apsaugo mažiausią šeimos narį nuo atsineštinio gripo iš kolektyvo, aplinkos“, - sakė specialistas.
Nėra gydymo prieš komplikacijas
Komentuodamas DELFI skaitytojos aprašytą atvejį, gydytojas pabrėžė, kad gripas – virusinė infekcija, kuri yra gydoma simptomatiškai. Gripo komplikacijų yra, tačiau jos yra ganėtinai retos. Jei visgi jos išsivysto, tada jos ir yra gydomos.
„Egzistuoja ir priešgripinis gydymas, tačiau kuo toliau, kuo kyla daugiau diskusijų dėl jo taikymo vaikams ir galimo šalutinio poveikio. Tai mes ir matome klinikinėje praktikoje. Jei vaikams iki 5 metų įtariamas gripas, pagal rekomendacijas per pirmas 48 valandas turėtų būti skiriamas priešgripinis gydymas. Deja, tačiau kartais dėl jo stebime daugiau šalutinių poveikių nei realios naudos. Prieš griebdamiesi šių vaistų, prisiminkime, kad turime žymiai efektyvesnių priemonių, t. y. - skiepus vaikams arba bent jau skiepus suagusiems“, - sakė jis.
Tad jei vaikas suserga virusine liga, pavyzdžiui, gripu, vienintelis gydymas yra simptominis.
„Jei gydytojai nemato grėsmingų komplikacijų, nereikėtų vaiko guldyti į ligoninę, kur yra tik didesnė rizika užsikrėsti ligoninėse esančiomis infekcijomis. Karščiavimas neturėtų kelti per didelio nerimo, nes tai yra adekvati organizmo reakcija. Vaikas serga, todėl jis ir karščiuoja. Niekur pasaulyje nėra taikomas prieškomplikacinis gydymas. Komplikacijos gydomos tada, kai jos atsiranda. Dažniausiai tai būna ausų, plaučių uždegimas ar kitos kvėpavimo takų komplikacijos“, - vardijo jis.
R. Kėvalo teigimu, 5 vizitai į skirtingas gydymo įstaigas tik įrodo, kad Rasos sūnų apžiūrėjo ne vienas medikas, tad vietos klaidoms nėra.
„Aš manau, kad penki kolegos darė tai, ką ir reikėjo daryti. Vargu ar visi jie galėjo suklysti ir kažko daugiau nepamatyti. Jei bent vienas kolega būtų matęs grėsmingas indikacijas, jis būtų pasirūpinęs, kad vaikas būtų paguldytas į ligoninę.
Vaikui karščiuojant savaitę laiko, per 7-10 dienas ir įvyksta komplikacijos. Kaip minėjau, nėra prieškomplikacinio gydymo. Karščiuojantys vaikai nėra guldomi į ligoninę, siekiant išvengti komplikacijų. Tai nieko nepakeistų. Lygiai taip pat nėra skiriami antibiotikai šiuo tikslu. Ir, atvirai pasakius, džiaugiuosi vieningu kolegų sprendimu ir racionalumu. Jei penkiems gydytojams atrodė taip pat, tikiu, kad jie nusprendė teisingai. Negalima numatyti, ar konkrečiam ligoniui išsivystys komplikacijos, ar ne. O komplikacijos įvyksta retai – vos keletui procentų pacientų“, - reziumavo jis.
Kaip užsikrečiama gripu ir kokie pagrindiniai gripo infekcijos simptomai?
Gripu galima užsikrėsti nuo sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Žmogus, užsikrėtęs gripo virusu, suserga per 24-72 val.(vidutiniškai 48 val.). Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.
Kuo man pavojinga gripo infekcija?
Nusičiaudėjus gripo virusas skrenda 167 km/h greičiu. Jis yra labai mažas, todėl įsiskverbia praktiškai į visus organus, aplenkdamas visus organizmo gynybinius barjerus. Taip pat gripo virusas, peržengdamas gynybinius barjerus ir naikindamas ląsteles, sukelia ir tiesiogines komplikacijas:
• virusinę pneumoniją,
• virusinį encefalitą, meningitą (galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimas),
• širdies raumens uždegimą (miokarditą),
• virusinį žarnyno uždegimą (dažniausiai pasitaiko vaikams),
• virusinį akių uždegimą (priklausomai nuo akies struktūrinės dalies pažeidimo vietos, galimas visiškas apakimas).
