Kaip pasakojo vyras, šeštadienio naktį jis kvietė greitąją ir vežė seserį į Šiaulių respublikinę ligoninę, tačiau negalinti paeiti moteris, jo žodžiais, buvo išspirta.
Kaip pasakojo Kuršėnų gyventojas, parvežus seserį namo, jos kraujospūdis vėl pakilo iki 190, nors pulsas tesiekė 40, kaip naktį.
„Kai šeštadienį sesuo blogai pasijuto, paskambinau į greitąją, jie – profesionalūs žmonės, žino, ką reikia daryt. Pamatavo kraujospūdį, kuris buvo labai aukštas, o pulsas atvirkščiai. Kaip mums sakė felčerė, be ligoninės neapsieisim, nes vaistai padės, kol veiks, o čia reikia rimtesnio gydymo. Nuvežė seserį į stacionarą, bet ryte liepė išsivežti, nes nemato priežasties guldyti. Jau antrą kartą šitaip“, – piktinosi DELFI pašnekovas.
Sekmadienio rytą sužinojęs, kad ligonės neguldys, jis skambino žmonai į Kuršėnus, kuri susisiekė su sūnumi, žentu ir vyko į Šiaulius iki namų parvežti neįgalios, nevaikštančios giminaitės, kuri gyvena tuose pačiuose Šiauliuose.
Kaip nurašytas žmogus
„Blogiausia, kad ji tik gulėti gali. Jeigu atsisėda, prasideda siaubingi stuburo skausmai“, – pasakojo A. Šadlauskas, prisimindamas, kad, kol vaikščiojo, sesuo buvo savarankiškesnė, pati nueidavo pas gydytojus, o dabar – kaip nurašytas žmogus.
„Jai diabetas, nuolat vargina stuburo skausmai. Pakaitoms su broliais ir seserimis nesikeliančią iš lovos slaugome. Vienos nepaliekam po to, kai iškviesta šeimos gydytoja rado iškritusią – pasiremdama vaikštyne pati bandė persirengti, bet „atsakė“ koja, griuvo ant žemės. Tokioje padėtyje gydytoja ir rado. Iškvietė kaimynus, kurie padėjo įkelti į lovą“, – pasakojo šiaulietės brolis, kuris pats yra jau pensinio amžiaus.
A. Šadlauskas piktinosi, kad puokšte ligų sergančios sesers ligoninėje neištiria, negydo, vos pagerėjus grąžina namo ir vėl tenka kviesti greitąją.
„Ir šįkart taip buvo. Vėl reikėjo vežti į gydymo įstaigą, o tai jai labai daug kainuoja – ne pinigų, bet sveikatos, nes reikia nusileisti iš ketvirto aušto žemyn, o lifto nėra. Šeštadienį greitosios medikai be kitos brigados pagalbos neišsivertė – kvietėsi, kad padėtų neštuvais seserį nugabenti iki automobilio. Man pačiam stuburas skauda, tad negalėjau padėti nunešti, o seselė buvo smulkutė. Šeštadienio naktį išvežė, o sekmadienį iš pat ryto liepė ją pasiimti“, – kartojo A. Šadlauskas.
Vyras citavo ligoninės daktarų žodžius: „Nematom priežasties guldyti į ligoninę“. Tačiau kaip tai suprasti, jei parsivežus namo ir pamatavus spaudimą jis didžiausias, o pulsas – žemas, jis neįsivaizduoja.
Vežiojimas pirmyn-atgal sukelia kančią
Pasak vyro, vežiojimas pirmyn-atgal nevaikštančiam žmogui yra trauma, nes sėdėti negali, o atsigulti lengvajame automobilyje neužtenka vietos. Greitosios medicinos automobilis tik atveža į ligoninę, o jei kvieti jį pargabenti žmogų iš ligoninės namo, paslauga kainuoja.
„Jei jau atvežė, gal vieną kartą galėtų ištirti ir skirti gydymą ar bent nuskausminančių vaistų?“ – mano kuršėniškis.
A. Šadlauskas išgyvena, kad sesuo nuolat kankinasi ir jokie jai skiriami vaistai nebenuslopina skausmo. „Mums aiškina, kad stipriausius išrašo tik onkologiniams ligoniams. Tik sakoma, kad šiais laikas žmogus nebeturi kentėti skausmų. Tačiau sesuo kenčia. Sako žinanti, kad nebevaikščios, nebepasveiks, tačiau kad bent jau nereikėtų kentėti“, – apmaudu vyrui.
1939 metų jo sesuo nenori viešinti pavardės – bijo, kad daktarai nebegydys išvis.
Ligoninės atstovė: stebėjimo paslaugos metu atliekama nemažai tyrimų
„Jei pacientei atlikus tyrimus nustatyta, kad pavojaus sveikatai nėra, ji ir buvo išleista namo. Kad galėtume komentuoti plačiau, reikėtų jos pavardės“, – DELFI sakė Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė Zita Katkienė.
Kaip mano įstaigos atstovė, jei šiaulietė priėmime buvo laikoma per naktį, jai buvo suteikta stebėjimo paslauga, kurios metu atliekama nemažai tyrimų.
Paklausta, kokiais atvejais nevaikštantys pacientai ligoninės lėšomis parvežami namo, įstaigos atstovė spaudai sakė, kad jokiais.
Šiaulių ligoninės kardiologai situacijos nekomentavo. Kaip paaiškino Z. Katkienė, nežinodami pacientės pavardės gydytojai neturi galimybės susipažinti su konkretaus paciento ligos istorija ir ją pakomentuoti profesionaliai bei teisingai.
Prof. P. Šerpytis: problema gali būti neteisingai parnkt vaistai
Lietuvos intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos asociacijos prezidentas prof. Pranas Šerpytis atkreipė dėmesį, kad pulsą retina kai kurie vaistai ir todėl minėtai pacientei jis gali kristi iki 40.
„Aiškintis, kur čia problema galima nebūtinai ligoninėje, bet ir ambulatoriškai, - DELFI komentavo prof. P. Šerpytis. - Pasižiūrėjus, ar pacientė negeria vaistų, kurie retina pulsą, reikia ištirti, ar nėra išeminės širdies ligos požymių. Jeigu atsiranda vadinamoji aterosklerozė, ji gali pažeisti mazgus, kurie atsakingi už širdies ritmą. Tai nustatoma atitinkamais tyrimais, kuriuos gali skirti gydytojas kardiologas, jei mato, kad reikia“.
Gali būti, kad ateityje pacientei reikės ir elektrokardiostimuliatoriaus, tačiau visų pirma asociacijos prezidentas rekomenduotų kreiptis į kardiologą ir detaliai išsitirti, jeigu žemo pulso priežastis ne vaistai.
Normalus pulsas nuo 60 iki 70 dūžių
DELFI primena, jog normalus pulsas ramybės būsenoje svyruoja nuo 60 iki 70 dūžių per minutę. Jaunų žmonių pulsas gali būti šiek tiek dažnesnis (80-90), nes jų simpatinė nervų sistema aktyvesnė. Jeigu pulsas šokteli per 100, galima įtarti, kad buvo ne pagal taisykles matuotas arba reikia ieškoti rimtesnės problemos.
Pulso dažnį didina ne tik fizinė ir psichinė veikla, bet ir tonizuojančios medžiagos – kofeinas, energiniai gėrimai, nikotinas.
Viršutinė leistina kraujospūdžio riba ramybėje – 140/90, o idealus rodiklis – 120/80. Tačiau tiek pulsas, tiek kraujospūdis – nepastovūs, nuolat kintantys dydžiai, kurie gali pakilti ne tik nuo fizinės veiklos, bet ir nuo intensyvių minčių.
Per retą pulsą medikai sieja su silpnu širdies ritmo vadovu – sinusiniu mazgu. Kai pulso dažnis tesiekia 30 kartų per minutę, statomas širdies stimuliatorius.
