Ankstyvajai diagnostikai skirti inovatyvūs projektai buvo pristatyti konferencijoje Kaune, rašoma pranešime spaudai.

„Šie projektai gimsta iš aktyvaus abipusio bendradarbiavimo: iš vienos pusės, žinant klinikinį poreikį, suformuluojama, ko reikia, o technologinės žinios ir kompetencijos padeda realizuoti idėjas“, – sako LSMU mokslo prorektorė Vaiva Lesauskaitė.

Pasak jos, visi 6 konferencijoje pristatytieji projektai yra labai svarbūs ankstyvajai diagnostikai, o iš neinvazinių tyrimų metodikų vyrauja ultragarsas.

„Skirtingų mokslo krypčių projektai iškelia tokias problemas, kurias spręsti patiems nė neateitų į galvą. Tai, savo ruožtu, teikia postūmį ieškoti technologinių sprendimų – naujų vaizdų, signalų apdorojimo metodų, kurie po to randa pritaikymą pačiose įvairiausiose srityse“, – apie tarpdisciplininių projektų pridėtinę vertę kalba KTU Ultragarso mokslo instituto direktorius R. Kažys.

Neinvazinė melanomos diagnostika, kraujo krešėjimo parametrų diagnostinis instrumentas – tai tik pora pavyzdžių, kaip, sutelkus biomedicinos ir technologijos mokslų žinias, galima diagnozuoti ligas ankstyvojoje stadijoje ir net užkirsti kelią jų atsiradimui.

„Nors kraujo krešėjimo tyrimai buvo atliekami jau kone prieš pusšimtį metų, šiandien visa tai vyksta visiškai naujame lygmenyje – pritaikant naujas žinias, patyrimą ir technologines galimybes.

Mūsų atlikti tyrimai leistų sukurti visiškai naują diagnostinį instrumentą, kol kas tokio pasaulyje nėra. Tyrimus tęsiant, rezultatas galėtų būti toks, jog iš dviejų mililitrų kraujo lašo ultragarsu nustačius kraujo krešėjimo ir kitus parametrus, būtų galima prognozuoti insulto tikimybę“, – teigia R. Kažys.

Bendrose tyrimų grupėse kartu su LSMU mokslininkais dirba KTU Medžiagų mokslo, Biomedicinos inžinerijos, Ultragarso mokslo institutų, organinės chemijos krypties tyrėjai. Be jau minėtųjų projektų, tyrėjų grupės kuria instrumentus ir metodus portinės hipertenzijos diagnostikai, periferinei vestibulinei funkcijai tirti; kuriamas išmanusis antibakterinis pleistras, tiriamos cheminės veiksmingųjų komponentų savybės.

Skatindami skirtingų mokslinių sričių tyrėjų ir universitetų bendradarbiavimą sveikatos technologijos ir biotechnologijos srityje, KTU ir LSMU 2015 m. skyrė 120 tūkst. eurų paramą bendriems mokslininkų projektams.

Universitetų atstovai džiaugiasi, kad buvo sulaukta daug paraiškų gauti finansavimą bendriems projektams – 27, iš jų buvo atrinkti 6 tyrimai. Susibūrusios skirtingų sričių tyrėjų komandos kelia Lietuvos mokslo potencialą, dalyvaudamos ne tik institucinio, bet ir nacionalinio bei tarptautinio finansavimo konkursuose, bendradarbiaudamos su verslo įmonėmis.

Bendri KTU ir LSMU moksliniai projektai:

NANOSMARTPLASTER: Išmanaus antibakterinio pleistro kūrimas panaudojant sidabro nanostruktūras ir biopolimerus. Habil. dr. Sigitas Tamulevičius (KTU), dr. Modestas Ružauskas (LSMU)

UKOAG2: Ultragarsinio metodo sukūrimas kraujo krešėjimo parametrų ištyrimui: fibriną stabilizuojančio faktoriaus įtakos įvertinimas. Dr. Reimondas Šliteris (KTU), dr. Vacis Tatarūnas (LSMU)

HepaCare: Inovatyvių neinvazinių portinės hipertenzijos diagnostikos metodų sukūrimas. Dr. Rytis Jurkonis (KTU), habil. dr. Limas Kupčinskas (LSMU)

SkinTechSoft: Aukšto dažnio ultragarso ir informacinių technologijų reikšmė piktybinių odos navikų diagnostikai. Dr. Renaldas Raišutis (KTU), dr. Skaidra Valiukevičienė (LSMU)

BIOKOMPLEKSAS: Skirtingos sudėties ir pavidalo antocianinų ir karagenino kompleksų savybių įvertinimas. Dr. Rima Klimavičiūtė (KTU), dr. Valdas Jakštas (LSMU)

INTVEST: Inovatyvios tyrimų sistemos periferinei vestibulinei funkcijai tirti sukūrimas. Dr. Vaidotas Marozas (KTU), dr. Ingrida Ulozienė (LSMU)