Pavyzdžiui, yra teigiančių, kad pykinimą ir galvos skausmą it ranka nuims puodelis saldžios kavos ar pieno, pusvalandis pirtyje, vitamino C dozė ar karštas mėsos sultinys su česnaku. Kančias esą palengvins ir apsilankymas tualete.
Ką apie tai mano medikai, kuriems kasdien tenka susidurti su alkoholio padauginusiais pacientais? Kauno klinikų gydytojas toksikologas Jonas Šurkus žodžių į vatą nevynioja: pagirios – tai bausmė, kurios neišgydysi, teks kentėti.
- Ar žmogaus organizmas alkoholį skaido individualiai?
- Išskirčiau du momentus: pirma, alkoholio (etanolio) rezorbcijos (pasisavinimo) greitį, kurį, pavyzdžiui, lėtina maistas, o greitina gazuoti gėrimai ir didesnė etanolio koncentracija, antra, alkoholio skaidymo organizme greitį, kurį lemia labai daug faktorių – rasė, tautybė, persirgtos ligos, vartojami vaistai, paveldimumas ir taip toliau.
- Ar dažesnis alkoholinių gėrimų vartojimas didina toleranciją alkoholiui?
- Gali būti visaip – dalies dažniau išgeriančių žmonių tolerancija gali kuriam laikui padidėti, tačiau jeigu jie piktnaudžiaus alkoholiniais gėrimais nuolat, tai vėliau ši tolerancija sumažėja.
- Išsiblaivinimą pagreitinti yra labai sunku, nes alkoholis yra ne tik kraujyje, bet ir audiniuose, o jo skaidymo greitis daugiau ar mažiau yra pastovus. Daugiau priklauso nuo žmogaus savybių, pavyzdžiui, per žinių laidą rodo vairuotoją (alkoholio koncentracija kraujyje apie 2 promilės), kuris užmigo prie vairo, ir dviratininką (alkoholio koncentracija kraujyje apie 8 promilės), kuris nors ir svyruodamas ir vingiuodamas, bet važiavo dviračiu.
Neabejotina, kad kai kurie išgėrę žmonės sugeba kuriam laikui koncentruotis ir sėkmingiau atlikti veiksmus ar užduotis, bet greičiau išsiblaivyti jie negali. Taip pat neabejotina, kad daugelis išgėrusiųjų pervertina savo galimybes, ką įrodė ir kalėdiniai policijos reidai.
- Internetiniuose forumuose gausu patarimų, pora jų kartojasi dažniausiai – išvemti visą skrandžio turinį ir apsilankyti pirtyje. Ar tai bent kiek padeda?
- Nevalgius išgertas alkoholis rezorbuojamas per 40–80 min., maksimali koncentracija kraujyje susidaro per 40–50 min. Vemiant galima pašalinti tik tą alkoholį, kuris yra užsilikęs skrandyje, pats vėmimas irgi nėra nepavojinga procedūra – yra galimybė (ir yra buvę tokių atvejų), kai paspringstama skrandžio turiniu ar plyšta skrandžio gleivinė ir žmogus gali nukraujuoti.
Didžioji išgerto alkoholio dalis yra suskaidoma organizme, ir tik 5–10 proc. yra pašalinama su šlapimu, prakaitu ir iškvepiamu oru. Visiškai pašalinti alkoholį galima tik atliekant hemodializę, tai yra prijungiant žmogų prie dirbtinio inksto aparato, tačiau ši procedūra yra taikoma apsinuodijusiems, pavyzdžiui, alkoholio surogatais (etilenglikoliu, metanoliu).
Neabejotinai yra žmonių, kurie geriau jaučiasi po pirties, tačiau nei girtam, nei pagiriotam eiti į pirtį nerekomenduojama, nes žmogus gali nekritiškai vertinti savo savijautą, neįvertinti karščio poveikio, be to, pirtyje prakaituojant netenkama skysčių, kurių po „gero“ išgėrimo ir taip trūksta. Žmonės mėgsta pašnekėti apie pagerinusius savo savijautą pirtyje, bet pamiršta tuos, kuriuos per išgertuves ar po jų pirtyje pakirto infarktas.
Nerekomenduočiau jokių kritinių situacijų savijautos gerinimui – nei pirties, nei fizinių krūvių ar panašiai.
- Jau aišku, kad alkoholio kiekio kraujyje nesumažinsime, o kaip bent jau palengvinti savijautą?
- Pagrindinis patarimas – saikingumas prie stalo, tiek maisto, tiek alkoholio atžvilgiu. Kiti patarimai ne tokie svarbūs, pavyzdžiui, nepersirūkyti, negerti silpnesnių gėrimų po stipresnių, neužsigėrinėti stiprių gėrimų alumi ir panašiai.
Patarimas kitą dieną – kentėti, nes pagirios ne liga, o Dievo bausmė. Bausmės nėra gydomos, jas reikia atlikti. Aišku, daugiau skysčių (mineralinis vanduo, sultys), lengvas fizinis krūvis (pasivaikščiojimas), grynas oras turėtų palengvinti šias kančias.
Stebuklų nebūna
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūmių apsinuodijimų skyriaus rezidentė Indrė Vaitekonytė DELFI taip pat tikino, kad nėra pagirių priešnuodžio.
„Alkoholiu apsinuodijusiam ir į ligoninę patekusiam žmogui taikoma infuzinė terapija. Žmogui padaroma lašelinė ir vyksta elementarus „pralašinimas“ - padidinamas kraujo tūris, alkoholio koncentracija prasiskiedžia ir toksinai natūraliai greičiau pasišalina. Ligoninėse gali daryti ir šlapimo šarminimą, tačiau praktiškai to nedaro. Alkoholį galima šalinti ir dializės ar filtracijos metodu, tačiau tokį būdą taiko gydant apsinuodijimą alkoholio surogatais.
Reikalingas elektrolitų disbalanso atstatymas – gerkite daug vandens, mineralinių gėrimų. Tačiau nėra antidoto, kuris naikintų alkoholį“, - sakė I. Vaitekonytė.
Specialistės teigimu, savijauta kitą dieną priklauso nuo vieno fermento.
„Yra fermentas alkoholio dehidrogenazė, kuris organizme skaido alkoholį. Kiekvienas žmogus genetiškai turi tam tikrą šio fermento aktyvumą, kuris ir lemia skaidymo greitį. Daliai populiacijos – šiaurės Europa, Azijos šalys – yra šio fermento defektas, tad jie prasčiau toleruoja alkoholį, jie kenčia nuo sunkių pagirių. Alkoholio dehidrogenazė lemia tiek pagirių sunkumą, tiek alkoholio pasišalinimo iš organizmo greitį“, - aiškino ji.
Rezidentės teigimu, alkoholį galime ir iškvėpti, tačiau per kvėpavimo takus jo pasišalina minimalus kiekis. Didžiausia dalis (apie 80 proc.) pašalinama per šlapimą, po to kai alkoholį detoksikuoja kepenys.
„Kai dehidrogenazė suskaido alkoholį, neaktyvūs metabolitai pasišalina. Apie 5 proc. alkoholio pašalinama per prakaitą, tad norint išblaivėti, pirtyje tektų sėdėti labai ilgai. Pirtis, priešingai, yra labai prasta mintis – apigirtusiam žmogui reikia vartoti daug skysčių, o ne juos išprakaituoti.
Gerdamas daug skysčių, praskiedi alkoholio koncentraciją kraujyje, tačiau alkoholio vis vien yra tiek pat, tik didesniame skystojo kraujo tūryje“, - abejones išsklaidė I. Vaitekonytė.
Verdiktas aiškus - jei nebuvo saiko, vienintelė išeitis kitą dieną - gerti daug skysčių ir mėginti pramiegoti kančias.
