Į DELFI redakciją kreipėsi Paulius, kurio smalsus sūnus išardė svarstykles ir prarijo plokščią ličio bateriją. Stemplėje įstrigęs elementas sukėlė pavojų vaiko gyvybei.

„Vieną vakarą jis pasijuto labai blogai, tuo metu jam buvo 1.6 metai. Vaikas negalėjo valgyti, gerti. Dar po kiek laiko pakilo temperatūra. Manėme, kad tai paprasčiausias peršalimas, todėl per didelio dėmesio nekreipėme, kas, pasirodo, buvo didžiausia mūsų klaida. Kitą dieną vaikas nepasijuto nė kiek geriau, todėl kreipėmės į savo daktarą. Gavome siuntimą į ligoninę, nes daktaras įtarė, kad vaikas galėjo kažką praryti. Padarę rentgeno nuotrauką jie aptiko stemplėje įstrigusią monetos dydžio bateriją“, - pasakojo tėvas.

Iškart buvo pradėta organizuoti baterijos ištraukimo operaciją.

„Po operacijos vaikas visą naktį buvo laikomas narkozėje, nes buvo šiek tiek pažeista stemplė, taip siekiant sumažinti kraujavimą. Daktarai paaiškino, kad kai baterija patenka į sūrią terpę, kaip žmogaus organizmas, prasideda cheminės reakcijos, kurios gali sukelti rimtus nudegimus organizmo viduje ir net sukelti mirtinas komplikacijas. Mūsų sūnui buvo išdeginta gleivinė, esanti tarp trachėjos ir stemplės, dviejose pusėse“, - aiškino Paulius.

Po tokių naujienų išsigandę tėvai vos tvardė ašaras, tačiau po operacijos dar sekė ilgas ir varginantis gydymas.

„Visų pirma vaikui buvo įstatyta žarnelė nosyje, per kurią jis būdavo maitinamas. Buvo skiriami 3 rūšių antibiotikai, siekiant sustabdyti nudegimų sukeltą infekciją. Laimei, viskas vyko pakankamai sklandžiai, bet ir tai tęsėsi visą mėnesį. Po to teko dar keletą kartų vyktį į ligoninę dėl tos pačios baterijos sukeltų padrinių“, - sakė jis.

Vėliau tėvai išsiaiškino, kad nelemtąją bateriją vaikas sugebėjo iškrapštyti iš svarstyklių, esančių vonioje.

„Po šios nelaimės apsižvalgęs namuose radau dar bent 4 prietaisus, kurie naudoja tas pačias baterijas. Visi jie buvo tuoj pat išmesti. Taigi perspėjimas visiems tėveliams - būkite atsargūs ir pasirūpinkite, kad jūsų vaikai nepasiektų prietaisų su šiomis baterijomis, galinčiomis pražudyti jūsų atžalas“, - patarė DELFI skaitytojas.

Gydytojas: nėra lengva suprasti, kad vaikas prarijo bateriją

Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos Urgentinės pediatrijos sektoriaus vadovas, Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vadovas med. m. dr. doc. Vaidotas Gurskis pripažino, kad tokie atvejai nėra reti, tačiau labai pavojingi.

Vaikų reanimatologas Vaidotas Gurskis
„Vaikas iki 5 metų pasaulį pažįsta per burną. Kadangi daugėja įv. elektroninių žaislų su baterijomis, automatiškai didėja pavojus jas praryti. Baterija – tai cheminių medžiagų elementas, galintis sukelti gyvybei pavojingų problemų“, - sakė jis.

Gydytojo teigimu, baterijos dažniausiai gaminamos šarmo pagrindu. Jų apvalkalas plonas, todėl patekus į organizmą, visos agresyvios medžiagos išteka lauk.

„Vienu atveju, greičiau, kitu – lėčiau. Tada sukyla cheminės reakcijos. Tai gali vykti ir stemplėje, skrandyje. Baterija gali nukeliauti net į žarnyną ir ten sustojusi paskleisti šarminius ar rūgštinius produktus. Toje vietoje, kurioje išteka šios medžiagos, yra nudeginama gleivinė. Priklausomai nuo medžiagos agresyvumo ir baterijos kontakto prie sienelės laiko, priklauso ir pakenkimo gylis bei komplikacijos.

Kartais būna vien paviršiniai nudegimai, kitu atveju galimas ir kiaurinis organo pažeidimas. Taip nutikus stemplėje, gali būti tarpuplaučio infekcinis uždegimas, jei skrandyje – gali ištekėti skrandžio sultys ir sukelti pilvaplėvės uždegimą. Ypatingai retais atvejais baterijos medžiagos gali pragraužti tuščiavidurio organo vietą, kurioje jį maitina kraujagyslė“, - pasakojo V. Gurskis.

Vienos gydytojo stažuotės JAV metu buvo aptarinėjamas atvejis, kai penkiametis berniukas prarijo 5 ct dydžio bateriją, kuri užstrigo dvylikapirštėje žarnoje. Ten pragraužusi skylę ji pažeidė arteriją, maitinančią žarną. Vaikas atvyko šoko būsenoje, kraujuodamas į virškinamąjį traktą. Jo išgelbėti nepavyko.

„Baterijos – labai pavojingos, todėl turint bent menkiausių įtarimų, reikia kreiptis į gydymo įstaigą. Išsiaiškinti, ar baterija vaiko organizme, labai paprasta – atliekama rentgeno nuotrauka. Tada nusprendžiama, kokiu būdu ją pašalinti“, - sakė Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vadovas.

Jis pabrėžė, kad jokiu būdu nereikia mėginti dirbtinai sukelti vėmimo. Jei baterijos nesimato burnoje, reikia kreiptis į medikus. Sukėlus vėmimą, baterija gali įstrigti ten, kur yra natūralūs susiaurėjimai ir pakenkti dar greičiau.

Pirmiausiai, reikia būti atidiems ir pastebėti, jei kažkur trūksta baterijos.

„Gal koks žaisliukas išardytas, gal naujų baterijų pakuotė tuščia, gal distancinis pultas jau be baterijų ar senelių klausos aparatas išdarkytas. Nėra išskirtinių požymių, išduodančių, kad vaikas prarijo svetimkūnį. Vaikui gali skaudėti pilvą, už krūtinkaulio, jis springsta ar jį pykina. Šie požymiai gali būti palaikyti kitų ligų priežastimi, bet dažniausiai kreipiamasi dėl skausmo. Neretai tėvai pastebi, kad vaikas buvo įsidėjęs į bateriją panašų daiktą, todėl iškart važiuoja į ligoninę“, - teigė V. Gurskis.

Gydytojo teigimu, vaikų skrandžiuose atsiranda pačių įvairiausių daiktų.

„Yra ir kazuistinių atvejų, kai paauglys, pavyzdžiui, tarp lūpų laiko siūlą su adata ir netyčia jį praryja arba įkvepia. Vaikai dažniausiai nuryja žaislų dalis. Į kvėpavimo takus dažniausiai patenka maisto produktai, tokie kaip saulėgrąžos, riešutai, tada vaikas pradeda springti“, - sakė specialistas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (297)