Tokių globos namų Lietuvoje yra 42 ir juose gyvena 6862 žmonės, iš jų beveik 700 – vaikai. Gyvendami po kelis kambaryje, turėdami paklusti bendrai tvarkai, institucijose jie praranda savarankiškumo įgūdžius, netenka privatumo, žmogiško orumo. Geroji kitų šalių praktika rodo, kad žmonės su negalia gali gyventi savo šeimose, jei tik gauna socialinę paramą bendruomenėje. Tačiau Lietuvoje iki šiol didžioji dalis lėšų skiriama ne bendruomeninių paslaugų plėtrai, o institucinei globai užtikrinti.
Teisė į savarankišką gyvenimą yra viena iš Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų, kurią įgyvendinti Lietuva įsipareigojo ratifikuodama šį tarptautinį dokumentą. Siekdama atkreipti dėmesį į esamą padėtį, asociacija „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ dešimtyje šalies regionų iniciavo diskusijas apie socialinės globos sistemos reformą ir taip pat eksponavo fotografijų parodą apie gyvenimą institucijose „Tapatumo iliuzija“.
Lietuvos neįgaliųjų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė, apibendrindama diskusijų ciklą, sako, kad per susitikimus paaiškėjo, jog pertvarkai nepasiruošusios nei globos institucijos, nei žmonių su negalia bendruomenė: „Trūksta informacijos, kokios paslaugos keis institucinę globą ir koks tolesnis globos įstaigų bei jų darbuotojų likimas. Tokia padėtis kuria neigiamą požiūrį į pačią deinstitucionalizacijos idėją, nors akivaizdu, kad žmonės tiesiog nežino, kas jų laukia, todėl bijo.“
Taip pat paaiškėjo, kad regionuose labai trūksta bendruomeninių paslaugų, o žmonių su negalia teises ginančios organizacijos pasigenda valstybės paramos tokioms paslaugoms teikti.
Fotografijų paroda „Tapatumo iliuzija“ suteikia galimybę iš arčiau pamatyti gyvenimo institucijoje kasdienybę. Pasak nuotraukų autoriaus Dariaus Chmieliausko, tokia sistema izoliuoja ir nuvertina žmogų. „Gyvendami pensionatuose jie praranda esminius gyvenimo įgūdžius: pamiršta ir nebeišmoksta padaryti to, ką mes kasdien darome net nesusimąstydami. Nepaisant to, kad visuotinai priimta manyti, jog socialinės globos namai yra tinkama vieta ten gyvenantiems žmonėms, tačiau „namais“ vadinti vietą, kurioje pažeidžiamos asmens teisės į laisvę ir lygybę, kažin ar būtų galima. Čia žmogaus tapatumo užuomazgos atskiedžiamos didelėmis stiprių vaistų dozėmis. Sistema už žmogų priima esminius sprendimus ir nesuteikia šansų tapti pilnaverte visuomenės dalimi“, – sako fotografas.
Deinstitucionalizacijai skirtos diskusijos ir paroda surengtos Kaune, Biržuose, Druskininkuose, Anykščiuose, Marijampolėje, Plungėje, Šiauliuose, Tauragėje, Klaipėdoje ir Vilniuje. Renginiuose dalyvavo visos su pertvarka susijusios grandys: socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, globos įstaigų darbuotojai, žmonių su negalia organizacijos, vietos valdžios pareigūnai, nevyriausybinių organizacijų ir vietos veiklos grupių atstovai bei žmonių su negalia artimieji.
Parodą galima pamatyti Lietuvos neįgalųjų forumo interneto svetainės e-galerijoje.
