„Man net neleido klykiančios mergytės nuraminti, neva įpras ir ką tada vaikų namuose reiks daryti“, – DELFI pasakojo Angė Dzeranova, kurios įrašas asmeninėje feisbuko paskyroje apie nežmonišką elgesį su kūdikiu sulaukė daugybės komentarų.

Kaip pasakojo dviejų vaikučių mama, jį į Antakalnio ligoninės vaikų ligų skyrių su 2,5 metukų dukrele ji pateko prieš kelias dienas, o antradienį į šalia esančią palatą buvo paguldyta iš romų atimta mergytė.

„Labai verkė, tad vakar tris kartus prašiau, kad leistų ją panešioti, nuraminti. Neleido,tad pasidalijau įrašu feisbuke. Padrąsinta komentatorių šiandien be leidimo nuėjau pas kūdikį. Mergaitė iš karto nusiramino, nustojo verkti“, – pasakojo moteris.

Agnė nekaltino slaugytojų dėl situacijos, nors pripažino, kad kai kurios į vaikučius žiūri kaip į daiktus, tiek yra prie ligoniukų įpratusios. „Kaip pastebėjau, kitos norėtų, bet prisibijo ilgiau likti su vaikais, kurie atimami iš tėvų ir atvežami į ligonines ištyrimui. Kaip sakė, paskui vaikų namų darbuotojai barasi, kad kūdikius ėmė ant rankų ir įpratino prie nešiojimo“, – įspūdžiais dalijosi moteris.

Foto: Facebook nuotr.

Klykė iš siaubo

Realiai susidūrusi su situacija, kai šalia dieną naktį verkia iš šeimos paimtas ir vienas paliktas vaikas, mama to pateisinti negali.

„Iš vienatvės siaubo ji tiesiog klykė. Praeidama pro palatą negalėjau pakelti tų maldaujančių ateiti akyčių žvilgsnio, kad tik kas nors pabūtų šalia. Kaip rodė per žinias, Vilniuje dėl narkotikų buvo sulaikyta daug romų, tarp kurių buvo ir šitos mergytės mama. Ji vos 8 mėnesių, į ligoninę buvo atvežta ištirti“, – tiek sužinojo moteris.

Dabar personalas nieko jai nebesako, kai nueina pabūti su mažyle. „Gaila, negaliu dažnai to daryti, nes maniškė serga. Bet kai užmiega, nueinu pas kaimynę“, – sakė Agnė.

Mamos nuomone, palikti kūdikį vienui vieną – smurtas prieš jį. „Nekaltinu sesučių, kurios neprieina nuraminti, tačiau neleisti kitoms mamos panešioti, paguosti – tikrai nežmoniška. Jų pagrindinis argumentas, kad vaikas įpras ir kai padėsi į lovytę dar labiau verks. Tačiau pirmą dieną atskirtam nuo namų kūdikiui – didžiausias šokas. Ir argumentas, kad vaikų namuose jo niekas neims ant rankų, todėl turi prie to greičiau įprasti, man absurdiškas. Kas iš jo išaugs, jei mes taip elgsimės?“ – kėlė klausimą mama.

Vaikas ligoninės lovelėje
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Problemą kelia metų metus. Kas pasikeitė?

Apie nežmonišką elgesį su vaikais, kurie paimti iš tėvų savaites vienui vieni praleidžia ligoninėse, DELFI rašė ne kartą.

Į panašų laišką socialiniame tinkle atsiliepusi labdaros ir paramos fondo „Algojimas“ vadovė Aurša Stančikienė nesprendžiamą problemą vadino aisbergui prilygstančio skaudulio viršūne.

„Šitą situaciją mato visos mamos, kurios su savo vaikais guli ligoninėse ir tyliai patarnauja kitiems. Kai jų vaikai pasveiksta, su skaudančia širdimi išvažiuoja namo, palikdamos juos vienus“, – sakė A. Stančikienė.

Kaip išsiaiškino fondo vadovė, iš tėvų paimti vaikai ligoninėse būna todėl, kad prieš patalpinant į kūdikių namus privalomai tiriama jų sveikatos būklė. Antrą kartą vaikai ligoninėje tiriami prieš jiems patenkant į globėjų šeimas.

„Deja, sistema nenumato galimybės vaikų namų darbuotojams būti su mažyliais ligoninėje, o slaugytojos, kad ir kaip skaudėtų širdį, turi dirbti savo darbą. Todėl tie vaikučiai ligoninėse būna vieni. Tiesa, ne kitaip jie būna ir kūdikių namuose, nes keli darbuotojai kiekvienam suteikti asmeninio dėmesio negali“, – komentavo DELFI pašnekovė, akcentuodama būtinybę keisti sistemą.

Aušra Stančikienė
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip mato DELFI pašnekovė, žmonėse jautrumo yra labai daug, kaip ir šiuo aprašytu atveju. „Tačiau svarbu ne tik padėti konkretiems keliems vaikams, bet ir keisti sistemą, siekti ne popierinio, o realaus ministerijų bendradarbiavimo, sprendžiant be tėvų likusių vaikų problemas“, – įsitikinusi A. Stančikienė.

Prilygino kankinimui

Apie tai savo nuomonę yra išsakiusi ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė Dovilė Šakalienė.

„Kūdikio sveikai raidai būtina vakare užmiegant ir ryte prabundant matyti tą patį veidą. Institucijoje tokio ryšio užtikrinti neįmanoma. Dar ryškiau tai pasimato kritinėse situacijose – pavyzdžiui, vaikas suserga ir patenka į ligoninę arba jį reikia vedžioti pas psichoterapeutą ir nėra, kaip tai padaryti, nes viena auklė vienu metu prižiūri 12-14 vaikų. Nors faktiškai globos namuose dirbančių darbuotojų daugiau negu pačių vaikų, tik trečdalis personalo tiesiogiai dirba su vaikais. Kiti yra pagalbinis personalas – valytojos, vairuotojai, buhalterės, administratorės ir pan. Reikalauti samdyti jų dar daugiau? Ir taip institucinei priežiūrai per metus išleidžiama šimtas milijonų litų, o paslaugų kokybė – visiškai neefektyvi, tai patvirtino ir Valstybės kontrolės auditas,“ – sakė D. Šakalienė.

Dovilė Šakalienė

Šiuo metu vis dar nėra tinkamų paslaugų šeimoms, kurios leistų sumažinti vaikų paėmimo iš šeimų srautą – kasmet Lietuvoje tėvų globos netenka apie 1000 vaikų. Kaip rodo kitų šalių praktika, šeimos, gavusios jų situaciją atitinkančias paslaugas laiku, dauguma atvejų įveikia sunkumus ir toliau augina vaikus.

Tačiau mes vis dar neturime profesionalaus globėjų tinklo, kuris leistų šeimai išgyvenant krizę vaiką ar kūdikį perkelti į kitą šeimą, o ne į instituciją.

Pasak Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovės, šiems pokyčiams įvykti būtinas stiprus visuomenės palaikymas. Tačiau net ir šiuo metu galima imtis praktinių priemonių, kad jau šiandien padėtume mažyliams, vieniems paliktiems ligoninėje.

Kelių mėnesių kūdikio palikimas ilgas valandas vieno, verkiančio ir kenčiančio, pažeidžia ne tik vaiko teisę į saugų ir harmoningą vystymąsi, teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą, bet ir galimai pažeidžia kankinimų bei nežmoniško elgesio draudimą.

„Turbūt visi suvokiame, kad palikti palatoje vaiką ir drausti nuraminti sergantį kūdikį yra nežmoniškas elgesys. Be abejo, iš gatvės įleisti nepažįstamus žmones nėra išeitis, tačiau šalia besigydančios mamos, kurių asmens duomenis personalas turi ir kurios drauge su savo mažyliais nori pasirūpinti šiais vaikais, yra geresnė laikina išeitis nei vaiko kankinimas“, – įsitikinusi D. Šakalienė.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką galima pakankamai greitai susitvarkyti dokumentus lankomajai arba savanoriškai globai, kuri leidžia lankyti globos namų vaikus.

„Šį globos tipą galima pritaikyti savanorių tinklo kūrimui. Manau, kad tai pakankamas pagrindas, kad su tokiais žmonėmis ligoninės galėtų sudaryti savanorio sutartis. Tereikia geranoriškumo ir praktinio požiūrio“, – dar prieš metus komentuodama labai panašią situaciją sakė Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovė.