Lietuviškas fenomenas glumina gydytojus: svaiginasi tuo, kuo neturėtų

„Negaliu nesididžiuot tokiu lietuvišku fenomenu, kaip širdies lašai. Jie yra farmacijos bestseleris, geriausiai parduodamas vaistas Lietuvoje, tačiau kad ir kiek apie tai kalbėčiau – kaip radom, taip paliksim“, – sakė nacionalinius svaiginimosi ypatumus Seime aptaręs toksikologas Robertas Badaras.

Vilniaus universiteto Toksikologijos klinikos vadovo teigimu, širdies lašai net iš idėjos netaikytini gydymui, nebent kiek apramina.

Kaip rašoma širdies lašų informaciniame lapelyje, nėštumo ir žindymo laikotarpiu šio preparato vartoti nepatariama, kadangi jo sudėtyje yra ne mažiau kaip 61,5 proc. etanolio.

„Kaip toksikologas galiu drąsiai sakyti, kad pagrindinė širdies lašų veiklioji medžiaga - 61 proc. etilo alkoholio, bet vartojimo standartas yra nebe širdies lašai, o širdies gurkšniai, širdies buteliukai. Neįsivaizduoju, kaip mes kaip tauta istorijos vingiuose išlikome be šito kūrinio“, – ironizavo R. Badaras.

Iš pradžių po gurkšniuką, paskui – po buteliuką

DELFI kalbinti vaistininkai vardijo ir kitus nereceptinius preparatus, kuriais, kaip mato, svaiginasi pacientai. Lyderis šioje srityje buvo kadaise be recepto parduodamas skruzdžių spiritas. Vaikai mielai ir nebūtinai dėl kosulio gerdavo ir geria pertusiną.

„Nepasakyčiau, kad itin daug nuo alkoholio priklausomų žmonių perka širdies lašus. Didžioji dalis pirkėjų – vyresnio amžiaus žmonės, kuriuos, kaip patys sako, gudobelių ekstraktas ar kiti panašūs nereceptiniai preparatai ramina“, – sakė vaistininkė. O štai pertusino skonį iš vaikystės prisimena daugelis.

Kaip DELFI pasakojo vilnietė Lina, ji su bendrakursiai pertusino paragavo peršalusi po talkų Tauragės daržovių perdirbimo fabrike.

„Kosančių buvo daugiau, tad nusipirkom pertusino ir juo draugiškai gydėmės. Iš pradžių po gurkšniuką, paskui – po buteliuką per dieną. Neilgai trukus pasveikau, bet supratau, kad pertusino vis viena norisi“, – juokavo Lina, laiku susigriebusi dėl prasidedančios priklausomybės etilo alkoholio turinčiam vaistui.

Girtumą bandė nurašyti gudobelių tinktūrai

Kaip rašė DELFI, gudobelių tinktūra savo girtumą bandė teisinti ir aktoriaus Petras Dimša, sostinės Oslo gatvėje kliudęs dviračiu važiavusį dailininką Šarūną Surblį. Sunkiai sužalotas dviratininkas ligoninėje mirė.

P. Dimšos versiją apie prieš avariją pavartotą gudobelės tinktūrą, nuo kurios esą jam ir galėjo būti nustatytas 1,67 promilių girtumas, teisme sugriovė jo šeimos gydytojas Vladimiras Kačurinecas.

„Niekada tokių vaistų neskiriu ir neskyriau, nes skeptiškai žiūriu į šį vaistą – tai kažkoks išmislas (...) Nuo trijų gurkšnių, kaip girdėjau per televiziją, tikrai negalima taip apgirsti – reikia išgerti kokia pusę pusę litro ar šešis šimtus mililitrų, kad būtų 1,67 promilės, arba 5-6 buteliukus po 80 ml“, – sakė gydytojas.

Kaip patvirtino V. Kačurinecas, aktorius iš tiesų turi rimtų širdies problemų, bet jų neįmanoma išgydyti gudobelės tinktūra: „Niekas iš rimtų gydytojų taip negydo, šių vaistų neskiria ir kardiologas, juk yra normalių šiuolaikinių vaistų“.

Daug ar mažai? Per pusmetį pardavė 884 tūkst. pakuočių širdies lašų

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos svetainėje skelbiamos didmeninio platinimo įmonių pardavimų ataskaitos už 2015 m. sausio-spalio mėn. Iš jų matyti, kad per šį laikotarpį didmenininkai pardavė per 884 tūkst. pakuočių širdes lašų Valentis, 306 tūkst. pakuočių širdies darbą gerinančių lašų Valentis, 27 tūkst. pakuočių geriamosios valerijonų tinktūros Valentis.

Minėtojo pertusino per tą patį laikotarpį didimenininkai pardavė irgi nemažai: sirupo Pertusinas forte po 100 mlg - 146 tūkst. pakuočių, paprasto pertusino - 47 tūkst. buteliukų po 100 mlg.

Pagal vaistų suvartojimą – lyderiai visoje ES

Pagal suvartojamų vaistų vidutinę paros dozę, Lietuva priskiriama prie daugiausiai vaistų suvartojančių šalių Europos Sąjungoje (ES).

Kaip rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys, vaistinių pardavimai kasmet auga.

DELFI dėmėjosi, kokie vaistai Lietuvoje populiariausi. VVKT atstovė Delija Milašiūtė paaiškono, kad informacijos apie parduotus vaistų kiekius galutiniam vartotojui tarnyba neturi.

VVKT duomenimis, daugiausiai vartoti vaistiniai preparatai 2014 m. pagal bendrinį pavadinimą (veikliąją medžiagą) buvo šie:

Acetilsalicilo rūgštis
Nebivololis
Ramiprilis
Perindoprilis
Perindoprilis+Indapamidas
Trimetazidinas
Diklofenakas
Moksonidinas
Metoprololis
Valsartanas
Lorazepamas
Ibuprofenas
Omeprazolas
Atorvastatinas
Lerkanidipinas
Metforminas
Vinpocetinas
Ksilometazolinas
Perindoprilis+Amlodipinas
Levotiroksino natrio druska