Medicinos studentai į lapkričio 26 dieną Saulėtekyje esančiame Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre vykusią diskusiją sukvietė ne tik medikus, bet ir politikus, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovus, žurnalistus. Diskusiją stebėjo kone pusantro šimto medicinos studentų, rezidentų ir kitų susidomėjusių klausytojų, taip pat nemaža publikos dalis stebėjo tiesioginę renginio transliaciją savo kompiuterių ekranuose, rašoma pranešime spaudai.
Diskusijos metu buvo aptarti svarbiausi su medikų emigracija susiję klausimai – priežastys, nulėmusios šios situacijos atsiradimą, galimos jos pasekmės ir problemos sprendimo būdai. Bediskutuodami visi diskusijos dalyviai sutiko, jog situacija nepasikeis, kol nebus išspręstos esminės Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos problemos – privalomojo sveikatos draudimo lėšų trūkumas, struktūrinių reformų būtinybė ir sveikatos priežiūros specialistų poreikio apskaičiavimo nebuvimas.
Diskusijoje dalyvavusi Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos išteklių priežiūros ir inovacijų valdymo departamento direktorė Justina Januševičienė pasakojo, jog Migracijos tarnybos duomenimis kasmet savo išvykimą iš Lietuvos deklaruoja apie 40 sveikatos apsaugos specialistų, o Sveikatos ministerijos duomenimis kasmet kvalifikacijos pripažinimo pažymas, įgalinančias dirbti užsienyje, išsiima apie 500 sveikatos priežiūros specialistų. Pasak direktorės, viena svarbiausių neigiamų emigracijos priežasčių yra ta, kad studentų vientisąsias medicinos studijas pabaigia daugiau, nei yra valstybės finansuojamų rezidentūros vietų. Kasmet medicinos studijas iš viso baigia apie 450 studentų, o per abu Universitetus į valstybės finansuojamas rezidentūros studijas yra priimama apie 360 absolventų. Ministerijos atstovė pabrėžė, kad yra galimybė mokėti už rezidentūros studijas arba gauti joms finansavimą, todėl visi turi galimybę tęsti studijas Lietuvoje.
„Situaciją turime keisti ir stengtis išlaikyti Lietuvoje specialistus, į kurių rengimą valstybė daug investavo, tad mes skatiname savivaldybes prisidėti prie galimybės apmokėti rezidentūros studijas ir svarstome alternatyvius modelius, kaip galima padėti kuo daugiau studentų gauti apmokamą rezidentūrą“, – apie reikalingus bei vykdomus pokyčius kalbėjo J. Januševičienė.
Jaunųjų gydytojų asociacijos surengta apklausa parodė, kad jauni medicinos specialistai renkasi emigraciją, pirmiausia, dėl sunkios emocinės darbo aplinkos, mažo darbo užmokesčio ir prastų buitinių darbo sąlygų. Kaip teigė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) gydytojas rezidentas ir Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos narys Rytis Masiliūnas, po šiomis įvardintomis emigracijos priežastimis slepiasi gilios Lietuvos sveikatos apsaugos problemos. „Mes, gydytojai rezidentai, gauname ir atlyginimą, ir stipendiją, tad negalime skųstis. Tačiau po rezidentūros įsidarbinus gydytoju tretinėje sveikatos priežiūros įstaigoje, tavo atlyginimas sumažėja“, – neįtikėtinus faktus vardino R. Masiliūnas.
Apie visuomenės požiūrį į gydytojus ir viešojoje erdvėje formuojamą nuomonę paklaustas žurnalistas Rimvydas Valatka pasidalino mintimi, jog didžiausia problema yra ta, kad mūsų visuomenė negerbia proto – čia gydytojas yra tarnas. Jo teigimu, svarbiausia, kad pasikeistų politikų ir visuomenės požiūris į gydytojus, nes valdžiai pradėjus gerbti gydytojus, nereikėtų kalbėti apie neigiamą žiniasklaidos įtaką visuomenės nuomonei, nes ji greitai pasikeistų. „Ši visuomenė niekada negerbs žmogaus, kuris po daugybės metų mokymosi gauna 600 eurų į rankas. Ji gerbs tokį, kuris gaus 6000“, – kalbėjo R. Valatka.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Neuroangiochirurgijos centro vadovo med. dr. Saulius Ročkos teigimu, jaunų žmonių maišymasis po pasaulį, kelionės po užsienio šalis ieškant galimybių tobulėti ir praplėsti savo akiratį, yra normalus reiškinys visame pasaulyje.
„Tačiau kas yra jaunas žmogus, baigęs rezidentūros studijas? Jam būna jau virš trisdešimt metų. Šeima, maži vaikai galbūt stabdo nuo emigracijos, bet susidūrus su realiu gyvenimu, kai tavo alga sumažėja pasibaigus rezidentūrai, viskas apsiverčia.“ Neurochirurgijos specialistas pasakodamas apie tai, kas jaunam gydytojui yra svarbiausia renkantis darbo įstaigą ir galimas emigracijos priežastis, išskyrė profesines savirealizacijos ir karjeros galimybes, kurias Lietuvoje riboja ekonominė situacija. Pasak S. Ročkos, labai svarbus darbo aspektas yra stabilumas – gydytojas privalo visą gyvenimą mokytis, tobulėti, tad kitose šalyse yra skiriamas ir apmokamas laikas gydytojų tobulėjimui. Taip pat kasdieniame gydytojo darbe yra labai daug popierizmo, kurio visas krūvis Lietuvoje tenka gydytojui.
Pašnekovai ne kartą užsiminė, jog politika yra neatsiejama nuo sveikatos apsaugos. Pasak Antakalnio poliklinikos direktoriaus Evaldo Navicko, pirminės sveikatos priežiūros sistemoje rimtesnių problemų dėl emigracijos jis nepastebi, tačiau jaučiamas vis didesnis slaugytojų stygius. Kaip vieną iš problemos sprendimo būdų jis paminėjo poreikį labiau rūpintis rezidentų rengimo finansavimu ir dėti dideles pastangas bendraujant tiek su Sveikatos apsaugos ministerija, tiek su Švietimo ministerija, kurios ir priima konkrečius sprendimus. „Jei ministerijos klerkai patys pajustų, kad sveikatos apsauga iš tiesų serga ir šlubuoja, jų požiūris pasikeistų. Dabar jie tiesiog viskuo stebisi“, – kalbėjo E. Navickas.
LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, socialdemokratas Juras Požela, pripažino, jog reikia ir būtina kalbėti apie sveikatos apsaugos sistemos problemas. Jis skatino pripažinti, kad privalomojo sveikatos draudimo fondas, iš kurio finansuojama visa Lietuvos sveikatos apsauga, yra netvarus ir reikia spręsti, kaip padidinti įplaukas į jį. Taip pat buvo įvardinta būtinybė peržiūrėti visą infrastruktūrą ir suvokti, kad negalime sau leisti turėti ligoninių su moderniausia aparatūra kiekviename miestelyje. Kalbėdamas apie emigraciją, Seimo narys tvirtino nematantis nieko blogo, kai žmonės išvažiuoja į užsienį tobulėti, bet svarbu, kad jie grįžtų ir prisidėtų prie mūsų šalies mokslo ir sveikatos paslaugų kokybės gerinimo. „Aš noriu, kad jūs būtumėte tie sveikatos sistemos lyderiai, kurie nebijos permainų ir priims tuos sprendimus, kurių reikia, kartu su ateinančia naująja politikų karta“, – kreipdamasis į studentus kalbėjo J. Požela.
,,Studentų atstovybė prisideda prie šios problemos sprendimo atstovaudama medicinos studentams Sveikatos Apsaugos ministerijos kolegijoje, Medicinos studentų, gydytojų rezidentų ir jaunųjų gydytojų bendradarbiavimo forume ir kitose darbo grupėse“, – sakė diskusijos moderatorius ir VU SA prezidentas Andrius Uždanavičius.
Apibendrindamas diskusijos metu išsakytas mintis ir diskusijos temą „Emigruoti negalima pasilikti. Kur kablelį deda medikai?“, gydytojas rezidentas R. Masiliūnas kalbėjo, kad medikai turėtų stengtis nebijoti ir spręsti Lietuvos sveikatos apsaugos problemas. „Problemų yra labai daug, o norinčiųjų jas spręsti – mažai“, – apibendrindamas pastebėjo E. Navickas ir palinkėjo susirinkusiems studentams likti Lietuvoje ir įgyti norimas specializacijas.
Diskusijoje dalyvavo RVUL Neuroangiochirurgijos centro vadovas med. dr. Saulius Ročka, VU MF gydytojas rezidentas ir Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos narys Rytis Masiliūnas, Antakalnio poliklinikos direktorius ir buvęs Sveikatos ministro patarėjas Evaldas Navickas, LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys socialdemokratas Juras Požela, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos išteklių priežiūros ir inovacijų valdymo departamento direktorė Justina Januševičienė ir žurnalistas, savaitraščio ,,Veidas” direktorius ir vyr. redaktorius, Rimvydas Valatka. Diskusiją moderavo VU SA Prezidentas, Andrius Uždanavičius.
Ši diskusija yra VU SA MF organizuojamų Medikų dienų 2015 (MeDi'15), skirtų VU MF gimtadieniui paminėti, renginių ciklo dalis. Visą konferencijos vaizdo įrašą galite rasti čia.
