Anot Valstybinės ligonių kasos prie SAM Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjos pavaduotojos Irmos Medžiaušaitės, apie kai kuriuos generinius vaistus gydytojai gali ir nežinoti, todėl reikia konsultuotis su vaistininku.

Generiniai vaistai – tokie pat, bet pigesni

I. Medžiaušaitės aiškinimu, rinkoje neretai galima rasti generinių vaistų – tai jau originalių vaistų kopijos, sukurtos kito gamintojo. Dėl šios priežasties, specialistės tvirtinimu, generinis vaistas kainuoja pigiau.

„Kai baigiasi vaisto patento galiojimo laikotarpis, tą patį vaistą su ta pačia veikliąja medžiaga gali kurti ir kiti gamintojai. Tokiu būdu vaistai parduodami platesniam gyventojų ratui, daugiau įmonių juos gamina“, – LRT RADIJUI sako I. Medžiaušaitė.

Generiniai vaistai, anot jos, savo kokybe yra tokie patys, kaip originalūs, – veikliosios medžiagos ir jų dozė yra vienoda. I. Medžiaušaitės tvirtinimu, vienintelis skirtumas tas, kad vaistą gamina kita bendrovė, jo kitokia pakuotė. Be to, kadangi vaistą, pasibaigus patento galiojimui, ima gaminti daug bendrovių, dėl išaugusios konkurencijos krinta jo kaina.

T. Alonderis priduria, kad nuo 2010 m. gydytojai vaistus gali išrašyti ir tarptautiniu pavadinimu, nurodydami vaisto veikliąją medžiagą, cheminį jos pavadinimą. Tai taikoma ir kompensuojamiesiems vaistams, sako T. Alonderis. „Jei vaistas yra tik patentinis, deja, pasirinkimo nėra ir pacientas turi įsigyti būtent tai, ką paskyrė gydytojas, kas išrašyta recepte. Vaistinėje jis negali rinktis kito gamintojo vaisto, nes gamintojas tiesiog yra vienas“, – tvirtina specialistas.

Trečdaliui galimybė pasirinkti nesuteikiama

T. Alonderio teigimu, jei vis dėlto yra galimybė pasirinkti kitą vaistą, kurio sudėtis tokia pati, nuo 2010 m. vaistinėse įrengti ekranai, kuriuose vaistininkas turi parodyti visas galimybes. „Pacientas gali matyti, kokios yra priemokos už konkretų kompensuojamąjį vaistą ir kokios yra pasirinkimo galimybės. [...] Pastebime, kad kartais pacientai tiesiog nežino, jog buvo galimybė pasirinkti. [...] Vaistininkams yra nustatyta prievolė pasiūlyti įsigyti pigiausią vaistą“, – nurodo T. Alonderis.

I. Medžiaušaitės pastebėjimu, vis dėlto vaistininkai ne visada šią prievolę prisimena. Anot specialistės, atlikto tyrimo metu respondentų buvo klausiama, ar vaistininkas visada parodo vaistų pasirinkimo galimybes monitoriaus ekrane. Rezultatai rodo, kad ketvirtadaliui gyventojų niekada nebuvo pasiūlyta pasirinkti kito vaisto.

„Tačiau trys ketvirtadaliai vis dėlto gavo tokią galimybę. Netgi daugiau kaip trečdalis sakė, kad jiems visada pasiūloma pasirinkti kitą vaistą. Pagal amžiaus grupes pastebėjome tendenciją, kad dažniausiai pasižiūrėti į ekraną nepasiūloma jaunesnio amžiaus respondentams“, – teigia I. Medžiaušaitė.

Ji neatmeta galimybės, kad tokia situacija galėjo susiklostyti ir todėl, jog vyresnio amžiaus žmonės dažniau lankosi vaistinėse ir apie tokią galimybę žino bei jos reikalauja.

Vaistą galima užsisakyti

I. Medžiaušaitė tvirtina – gydytojai gali išrašyti patentinį vaistą ir dėl to, kad paprasčiausiai nežino, jog atsirado naujų generinių vaistų. Bet kuriuo atveju pacientas visada gali prašyti, kad informaciją apie tai jam suteiktų vaistininkas, o reikalingas vaistas būtų užsakytas.

„Jei monitoriaus ekrane vaistininkas parodė, kad yra pigesnis vaistas, bet šiuo metu vaistinė turi tik brangesnį, turite teisę prašyti, kad vaistinė užsakytų tą vaistą, kurio pageidaujate. Mieste vaistai turėtų būti pristatomi per dvi dienas nuo užsakymo priėmimo, kaimo vietovėje – per keturias“, – nurodo I. Medžiaušaitė.

Jei užsakomas kompensuojamasis vaistas, vaistinėje turi būti paliekamas kompensuojamųjų vaistų receptas arba kompensuojamųjų vaistų knygelėje įdedamas spaudas, kas vaistas užsakytas. Tuomet kita vaistinė pagal tą receptą negali išduoti vaisto. Vaistininkas turi užsirašyti paciento telefono numerį ir apie atvežtą vaistą jį informuoti telefonu.