Karalienės Viktorijos valdymo laikotarpio vidurys nuo 1850 iki 1872 metų buvo „mitybos aukso amžius“, teigia dr. Judith Rowbotham iš Plimuto universiteto, kuri kartu su Maisto ir elgesio instituto dr. Paulu Claytonu atliko mokslinį tyrimą.
Dr. J. Rowbotham teigia, kad karalienės Viktorijos laikais žmonės buvo sveikesni, pasižymėjo gerokai stipresne imunine sistema, nors per dieną suvartodavo iki 5000 kalorijų.
Mokslininkai mano, kad tam didelės įtakos turėjo tai, jog Viktorijos laikų gyventojai valgė daug daržovių, visadalių grūdų duonos, kurioje buvo imuninę sistemą stiprinančių mielių, gėrė mažiau alkoholio ir vengė cukraus.
„Jie valgė svogūnų, rėžiukų, kopūstų, burokėlių, artišokų ir obuolių, – sakė dr. J. Rowbotham. – Rėžiukai tais laikais beveik nieko nekainavo. Į miestus buvo vežami ištisi rėžiukų traukiniai. Vyšnios buvo laikomas varguoliu maistu. Krepšelį vyšnių galėdavai gauti už sumą, kuri dabar atitiktų pusę penso.“
„Jie taip pat valgė nuo kaulų nuskabytos mėsos, o taip pat virė kaulus, kad gautų visų maistinių medžiagų. Tų laikų žmonės taip pat mėgo silkę, skumbrę ir menkę. Duona būdavo mielinė, kas teigiamai veikė imuninę sistemą“, – pasakojo mokslininkė.
Jos teigimu, grįžimas prie Viktorijos laikų mitybos būtų labai naudingas šiuolaikiniams žmonėms.
Dr. J. Rowbotham ir dr. P. Claytonas tyrimo, kurio išvados skelbiamos Karališkosios medicinos draugijos žurnale, metu nustatė, kad vidutinė gyvenimo trukmė karalienės Viktorijos laikais vyrams buvo 75, o moterims – 73 metai.
Karalienės Viktorijos laikais gyvenę žmonės vyresniame amžiuje buvo gerokai sveikesni nei šių laikų žmonės. Jie galėjo dirbti sunkų fizinį darbą vos ne iki paskutinių savo gyvenimo dienų. Ūkių darbininkai dirbdavo iki 70 metų.
Palyginimui, šiais laikais vyrams paskutinių maždaug 7,7 metų prieš mirtį reikia medicininės pagalbos, o moterims – 10 metų.
„Tuomet garbus amžius nebuvo susiję su chronologija. Amžius buvo tiesiogiai susijęs su negebėjimu dirbti. Anksčiau būdavo moterų, kurios sulaukusios 60 ar 70 metų dirbdavo skalbyklose, nes jos fiziškai galėjo atlikti tokį darbą. O kiek dabar septyniasdešimtmečių sugebėtų nuimti derlių?“ – klausė dr. J. Rowbotham.
„Todėl aš tvirtai esu įsitikinusi, kad maistinga dieta ir sunkus fizinis darbas šiais laikais padėtų žmonėms pagerinti sveikatą“, – mano mokslininkė.
„Kai mes išanalizavome gausybę 1850-1900 metų medicininių duomenų, tapo aišku, kad istorinė realybė buvo iš esmės iškreipta, – sakė dr. P. Claytonas. – Mes nustatėme, kad darbininkų klasei priklausę Viktorijos laikų žmonės valgė labai daug, kad galėtų visą dieną dirbti fizinį darbą. Vyrai per dieną suvartodavo 4000-5000 kalorijų, o moterys – maždaug 3000 kalorijų. Dabar žmogus vidutiniškai suvartoja 2200 kalorijų.“
„Tačiau tais laikais beveik nebuvo nutukusių žmonių, išskyrus kai kuriuos viduriniosios klasės ir turtingųjų atstovus. Be to, žmonės per dieną suvalgydavo 8-10 porcijų vaisių ir daržovių, todėl gaudavo gerokai daugiau vitaminų ir mineralų, negu šiuolaikinis žmogus, kuris suvartoja per daug perdirbo maisto. Tuomet žmonės taip pat vartojo mažiau druskos, cukraus, alkoholio, mažiau rūkė“, – aiškino dr. P. Claytonas.
Taigi, anot jo, darbininkai valgė daug šviežio maisto. Be to, duonoje buvo gausu mielių, o ir jų gertas alus buvo nefiltruojamas, todėl jame taip pat buvo daug mielių. Būtent jos ir buvo pagrindinė geros imuninės sistemos paslaptis, sakė dr. J. Rowbotham.
Pasak jos, moksliškai yra įrodyta, kad mielės padeda gyvūnams ir žmonėms suaktyvinti įgimtą imuninę sistemą.
