Daugiau kaip šimtui tūkstančių suaugusių Lietuvos gyventojų pažinties su diabetu nereikia – jie jau serga šia liga. Dar maždaug pusė tiek kol kas nežino sergantys.
Specialistai neperdeda sakydami, kad pasaulyje diabetas plinta kaip epidemija. Tik kai liga apsigyvena organizme, jos ženklų dažnas ilgai nepastebi, skausmo nejaučia.
„Cukriniu diabetu gali susirgti ir jaunas, ir vyresnis žmogus, ir net vaikas. Statistika liūdna“, – perspėja gydytojai endokrinologai.
Žmogus apie ligą kartais sužino tik tada, kai kreipėsi į medikus dėl kitos priežasties, pavyzdžiui, ilgai negyja supūliavęs pirštas, kamuoja uždegimai ir kt. Ir tik iš tyrimų paaiškėja, kad susirgo cukriniu diabetu – nepagydoma liga.
„Tiems, kurie turi antsvorio, kurių giminėje yra ar buvo sergančiųjų diabetu, moterims, kurios pagimdė daugiau kaip keturis kilogramus sveriantį vaiką, ir kitiems savo sveikatai neabejingiems žmonėms kartais derėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir paprašyti patikrinti cukraus kiekį kraujyje“, – pataria gydytoja endokrinologė Nijolė Vezbergienė.
Nustačius diabetą, kol jis dar pradinės stadijos, dažnai užtenka tik pakeisti gyvenimo būdą, ir kraujo tyrimai gali būti normalūs. Tiesa, diabetas, kartą juo susirgus, jau neišnyksta, tačiau ligos eiga būna lengva.
Gyvena be insulino
Sužinojus diagnozę „cukrinis diabetas“ laukia pats sunkiausias uždavinys – išmokti gyventi sergant ir tinkamai rūpintis savimi.
Gydytoja sako, kad diabetu susergama, kai kasa gamina nepakankamai insulino arba kai sutrinka jo veikimas audiniuose. Insulinas – kasos gaminamas hormonas, kurio reikia, kad gliukozė patektų į ląsteles ir būtų paversta energija.
Insulino stoka gausina gliukozės kiekį kraujyje, todėl ilgainiui pažeidžiamos organizmo kraujagyslės, įvairūs audiniai ir organai.
Net ir nesergantieji diabetu žino, kad ši liga gydoma insulinu – šiuos vaistus tenka leistis kasdien. Nuo insulino atradimo praėjo beveik šimtas metų, bet iki šiol jis nepamainomas.
Tačiau daugelis ligonių, pasak gydytojos N. Vezbergienės, gydomi ne insulinu. Šis vaistas skiriamas pirmojo tipo diabetu susirgusiems jauniems žmonėms, juos gelbsti tik insulinas.
Pirmojo tipo diabetu serga maždaug 10 procentų visų ligonių.
Antrojo tipo diabetas dažniausiai ištinka keturiasdešimtmetį perkopusius žmones, jiems užtenka kitokių vaistų, insulino leistis paprastai nereikia.
Bet pastaraisiais metais situacija pradėjo keistis – antrojo tipo diabetu suserga vis jaunesni, net vaikai.
Antrojo tipo diabetą dažniausiai gydo šeimos gydytojas, endokrinologas tokius ligonius konsultuoja tik retkarčiais, jiems užtenka ambulatorinio gydymo. Insulino reikia maždaug 30 procentų antrojo tipo diabeto ligoniams.
Komplikacijos sergant diabetu labai dažnos – žmonėms amputuojamos kojos, jie apanka, sutrinka organų veikla. Tačiau kai ligonis jaučiasi už save atsakingas, laikosi režimo, jis gali gyventi visavertį gyvenimą.
Rizikos veiksniai
Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė atkreipia dėmesį, kad rizikos veiksniai gali būti nutukimas, antsvoris, judėjimo stoka, anksčiau nustatytas gliukozės tolerancijos sutrikimas, nesubalansuota mityba, vyresnis amžius, per didelis kraujospūdis, per didelis cholesterolio kiekis, paveldėjimas.
Savo sveikata besidomintieji turėtų atkreipti dėmesį į tokius diabeto požymius – dažną šlapinimąsi, nuolatinį troškulį, didėjantį alkį, svorio mažėjimą, nuovargį, negebėjimą susikaupti ar išlaikyti dėmesį, suprastėjusią regą, skrandžio skausmus, plaštakų ir pėdų dilgčiojimą, nejautrumą, dažnas infekcijas, blogai gyjančias žaizdas.
Kai yra antrojo tipo diabetas, šie požymiai gali būti neryškūs arba jų žmogus gali nejausti.
Gretos retėja
Daugėjant sergančiųjų diabetu, atrodo, kad šiuos ligonius vienijančios organizacijos turėtų būti vienos gausiausių ir veikliausių. Deja, žmonės nebenori vienytis, atsakymų į rūpimus, su liga susijusius klausimus mieliau ieško internete. Iš kelių tūkstančių diabetu sergančių panevėžiečių draugijos „Viltis“ veikloje dalyvauja vos šimtas.
Daugiau kaip 25 metus gyvuojanti draugija susidūrė su dar vienu išbandymu – pakitus reikalavimams vis sudėtingiau rašyti projektus gauti finansavimą, kai kurių nuostatų tiesiog neįmanoma įgyvendinti.
„Pavyzdžiui, reikalaujama, kad organizacijoje būtų steigiamos dienos centro grupės ir jos veiktų ne trumpiau nei keturias valandas. Mes tokios ilgos veiklos plėtoti negalime, nes ligoniams reikia laikytis režimo“, – „Sekundei“ teigė draugijos vadovė Nijolė Vaitelionienė.
Ji patikino, kad bet kokiu atveju draugija veiklos nenutrauks, toliau dirbs Savivaldybės skirtose patalpose Nevėžio gatvėje 38, ieškos įvairių finansavimo šaltinių.
Naujienos ir patarimai
„Draugijos nariai gauna daug naudingos informacijos – turime vertingą mokymo bazę, naudojamės naujausiomis technologijomis, padedame žmonėms susigyventi su liga, ją pažinti. Dažnas, be diabeto, serga ir kita liga, tad patarimai visada naudingi“, – sako pirmininkė.
Draugijoje yra įrašytos garsiausių endokrinologų, kitų specialistų paskaitos, seminarai, galima susipažinti su naujausiais medicinos pasiekimais, gauti patarimų.
„Viltimi“ ryšius palaikanti, paskaitas skaitanti, patarimų negailinti gydytoja endokrinologė N. Vezbergienė taip pat atkreipia dėmesį, kad draugijos gretos retėja. Jos teigimu, anksčiau būdavo net 400 ar 300 narių.
Tačiau tie likusieji yra veiklūs, nes atkrito tie, kurie vadovavosi principu „eisim, jeigu ką nors duos“.
Pamokos, užsiėmimai padeda suprasti, kaip svarbu prisitaikyti prie ligos – laiku susileisti vaistus, racionaliai maitintis, judėti ir laikytis visų kitų nurodymų.
N. Vaitelionienės tvirtinimu, susirgus diabetu pats svarbiausias dalykas – žinios, informacija apie šią ligą ir galimybė su ja susigyventi.
„Antras svarbus dalykas mityba, toliau – aktyvus gyvenimas, savęs kontroliavimas ir tik maždaug penktą vietą užima vaistai“, – tikina ji.
Naujausiais duomenimis, 2014 metais pasaulyje diabetu sirgo 387 milijonai 20–79 metų gyventojų. 179 milijonams liga dar nediagnozuota.
Prognozuojama, kad 2035 metais pasaulyje diabetu sirgs beveik 600 milijonų žmonių.
Europoje diabetu serga 52 milijonai, Lietuvoje 20–79 metų grupėje diabetas 2014-aisiais buvo diagnozuotas 109,48 tūkst. gyventojų.
Be to, 37,23 tūkst. diabetas dar nediagnozuotas, vadinasi, ir negydomas, todėl galimos įvairios komplikacijos.
Dėl diabeto pernai Lietuvoje mirė per 1,7 tūkst. minėtos amžiaus grupės ligonių.
Pasaulyje dėl diabeto pernai mirė 4,9 milijono žmonių.
