Manukų krūmai auga tik Naujosios Zelandijos Rytinio iškyšulio regione, garsėjančiame puikia natūralia aplinka, rašo yahoo.com.

Manuka medus gaminamas iš nektaro, kurį bitės renka iš manukų krūmų. Šis augalas šviesiai rožinės spalvos žiedais puošiasi vos šešias savaites per metus - būtent tiek laiko bitės turi vertingam nektarui surinkti. Tad medaus pasauliniu mastu nėra pagaminama daug.

Manukų medus vadinamas supermaistu, jis turi unikalių antibakterinių, antivirusinių, antiuždegiminių, antigrybelinių, antiseptinių ypatybių, gerina virškinimą, turi daug antioksidantų.

Naujosios Zelandijos maoriai naudojo manukų medų liaudies medicinoje – gydė juo peršalimus, odos ligas, opas, manukų medumi netgi gydomos kai kurios vėžio rūšys.

Naujosios Zelandios atradėjas kapitonas Jamesas Cookas, paragavęs vietinių gėrimo iš manukų krūmų lapų, parašė savo žurnale: „Daugelis iš mūsų naudoja manukos lapus arbatai, kuri turi malonų karstelėjusį skonį, kvepia, tačiau padžiovinus lapus, skonio ir kvapo nelieka.“

Manukų medus ne tik turi išskirtinių gydomųjų ypatybių, kurių neturi kitos medaus rūšys, bet dažnai gydo geriau už vaistus.

Lyginant su kitų rūšių medumi, manukų medus brangesnis. Jame yra gliukozės oksidazės, kuri yra rūgštinė, todėl sustiprina antibakterinį medaus poveikį.

Kita priežastis, dėl kurios manukų medus laikomas supermaistu, yra jo antiuždegiminės ypatybės. Jis skatina naujų kapiliarų formavimąsi, skatina naujų odos ląstelių formavimąsi.

Be to, keli tyrimai parodė, kad meduje yra unikalų baltymų – arabinogalaktanų, kuri stiprina imuninę sistemą, ir antiuždegiminių medžiagų gamybą, todėl gydo žaizdas.

Manukų medumi gydomos opos, peršalimai, akių ir gerklės ligos, padidėjęs rūgštingumas, diarėja, gastritas, jis stiprina skrandį ir žarnyną.