Šis pacientas turėjo ŽIV ir nusilpusi imuninė sistema leido netrukdomai augti kirmėliniam vėžiui, rašo bbc.com.
Neįprastas atvejis buvo diagnozuotas bendromis JAV Ligų kontrolės centrų ir Didžiosios Britanijos Gamtotyros muziejaus pastangomis.
Gydytojai tvirtina, kad šio vyro atvejis, aprašytas žurnale „New England Journal of Medicine“, buvo „beprotiškas“ ir neįprastas.
2013 metais Kolumbijos gydytojai mėgino nustatyti šio vyro diagnozę.
Jo organizme – plaučiuose, kepenyse ir kitose kūno dalyse – buvo aptikta auglių, kurie iš pradžių atrodė normalūs. Kai kurių auglių skersmuo siekė daugiau kaip 4 cm.
Tačiau ištyrus vėžines ląsteles atidžiau, paaiškėjo, kad jos nėra žmogiškos – auglių ląstelės buvo kur kas mažesnės ir siekė tik dešimtadalį žmogaus ląstelių dydžio.
Daktaras Atisas Muehlenbachsas iš JAV ligų kontrolės centrų pradėjo tirti šį „beprotišką“ atvejį.
Jis iškėlė kelias teorijas, įskaitant žmogiškųjų vėžio ląstelių susitraukimo versiją ir net naujai aptiktos infekcijos variantą.
Galiausiai molekuliniai tyrimai parodė, kad šie augliai turi daug kaspinuočiams būdingos DNR, ir A. Muehlenbachsas „visiškai negalėjo tuo patikėti“.
„Tai buvo pats keisčiausias atvejis, kainavęs daugybę bemiegių naktų“, - sakė jis „BBC News“.
„Turėjo būti akivaizdu, tai vėžys ar infekcija, ir tai, kad daugelį mėnesių nepavyko to nustatyti, buvo neįprasta“, - teigė jis.
Kai gydytojai galiausiai nustatė auglių kilmę, pacientas buvo per silpnas, kad būtų galima pradėti jo gydymą.
Po trijų dienų, kai buvo aptikta kirmėlių DNR, Kolumbijos Medeljino mieste jis mirė.
Unikali kirmėlė
Kirmėlinis audinys susidarė iš nykštukinio kaspinuočio Hymenolepis nana, kurį tyrinėja mokslų daktaras Peteris Olsonas iš Didžiosios Britanijos Gamtotyros muziejaus.
„Šios rūšies kirmėlės yra labai unikalios, - sakė jis BBC. – Jų visas gyvenimo ciklas gali prabėgti vieno šeimininko kūne ir tai yra absoliučiai unikalu“.
Maždaug 90 proc. šios kirmėlės kūno skiriama reprodukcijai: kiekvieną dieną į žarnyną ji išleidžia tūkstančius kiaušinėlių.
Manoma, kad vienas iš šių kiaušinėlių prasiskverbė pro žarnų sieneles, mutavo ir galiausiai virto vėžiniu.
„Jie dalijosi ir dauginosi nekontroliuojamai, o tai ir apibūdina vėžį, taigi jo organizme atsirado kaspinuočio vėžys“, - teigė P. Olsonas.
„Ypatinga“
Bet kuriuo momentu pasaulyje H. nana infekcija serga iki 75 mln. žmonių.
Gydytojai mano, kad kirmėlinis vėžys yra retas, bet jie spėja, kad daugelis vėžio atvejų gali būti blogai diagnozuojami.
JAV ligų kontrolės centrai teigia, kad apsisaugoti nuo šios infekcijos padeda rankų plovimas ir terminis daržovių apdorojimas.
Pasaulyje yra buvę atvejų, kai vėžys vieno žmogaus buvo perduotas kitam žmogui per organų persodinimą ar nėštumo metu.
Kita vėžio forma, šį kartą šunų, yra perduodama vieno gyvūno kitam gyvūnui jau 11 tūkst. metų.
Profesorius Melas Greavesas, Londone vadovaujantis Vėžio tyrimų instituto Evoliucijos ir vėžio centrui, sakė, kad naujausias atvejis yra „įdomus ir unikalus“.
„Neįprasta, kad tai buvo laisvos parazito ląstelės, kurios augo vėžio forma, užuot išsivysčiusios į kaspinuočius“, - teigė jis „BBC News“.
„Beveik visos bestuburių rūšys gali susirgti vėžiu. Atrodo, kad šis potencialas būdingas ir gyvūnų ląstelėms, ypač daugialąsčių gyvūnų kamieninėms ląstelėms“.
„Šiuo atveju atsitiko taip, kad dėl išskirtinės aplinkybių kombinacijos šis potencialas rado labai nebūdingą šeimininką“, - teigė M. Greavesas.
