Prestižinį darbą papildė netradiciniu hobiu ir nebeatsigina gerbėjų

Kai Tadas Sutkaitis pasakė dirbantis vienoje finansinėje įmonėje IT technikos skyriaus vadovu, nepatikėjau. Kalti ne tiek stereotipai, kiek sėdimo darbo pasekmės – nuolat prie kompiuterio sėdintis žmogus dažniausiai atrodo kiek kitaip. 187 cm ūgio vilnietis šiuo metu sveria 90 kilogramų ir gali pasigirti sunkiai uždirbtu pilvo presu, gera savijauta ir puikia nuotaika.

Tačiau taip buvo ne visada. Dar prieš trejus metus Tadas svėrė 120 kilogramų. Pablogėjus sveikatai vyriškis nusprendė imtis radikalių pokyčių, o finišo tiesiojoje sukūrė ir įkvepiantį feisbuko puslapį. Apie neįprastą hobį, kelią tobulos figūros link ir tai, kodėl T. Sutkaitis neužjaučia sakančių „negaliu“ - interviu su FitBeard kūrėju.

- Savo pastebėjimais apie sveiką mitybą, sportą, „savo kailiu“ išbandytais receptais daliniesi feisbuko paskyroje FitBeard, kurią jau „seka“ šimtai gerbėjų. Kuo realiai užsiimi ir kokia šios paskyros istorija?

- Kuriant paskyrą reikėjo pasirinkti jos tipą. Tinkamiausias buvo treneris, tačiau realiai aš IT specialistas. Dirbu vienoje finansinėje įmonėje IT technikos skyriaus vadovu.

Kauno technologijos universitete studijavau telekomunikacijų inžineriją. Esu standartinis stereotipinis IT'yšnikas.Ilgą laiką neduodantis ramybės vidinis balsas, kad reikia kažką keisti savo gyvenimo būde bei kasmet blogėjanti fizinė forma ir sveikata privertė susiimti. Kaip standartinis savo profesijos atstovas gėriau daug alaus, vartojau greitą maistą, dirbau iki išnaktų ir visiškai nesportavau. O tada, jau pasiekęs rezultatų, sukūriau FitBeard.

Gal todel ir pradėjus FB puslapį po visko nebebuvo noro jame rašyti-mokyti-agituoti kitus. Tiesiog norėjosi formato, kuriame kiekvienas atėjęs gali rasti ko jam galbūt reikia, bet tikrai ne profaniską agitaciją.

- Kitus mokyti sveikai ir sportiškai gyventi - rimtas reikalas. Iš kur semiesi žinių?

- Nieko aš nemokau. Tai labiau blogas, užrašinė. Nėra vienos vienintelės tiesos, kaip reikia daryti arba kaip nereikia daryti. Žmogus apsilankęs puslapyje pagal hash tag'ą arba per draugų laikus susidomi turiniu arba ne. Todėl ir nuvalkiotos motyvacijos nenorime talpinti arba to, kas šimtus kartų buvo pasakyta kitur.

Informacijos semiuosi iš užsienio sporto ir sveikatos portalų, forumų, man įdomių knygų. Išklausau vieną kitą Coursera.com paskaitų ciklą dominančia tema. Po to viską išbandau ant savo kailio ir jeigu tai duoda norimų rezultatų - susisteminu, glaudžiai aprašau. Arba parašau atsainiai ir pašaipiai.

- Panaršius po senesnius įrašus supratau, kad nieko stebuklingo neteigi - jei nori sulieknėti - valgyk dažnai, bet sveikai ir sportuok. Atrodytų, lengva, bet tuo pačiu daugeliui labai sudėtinga. Kaip padedi žmonėms pasiekti šių tikslų?

- Dažnas valgymas yra sąlyginis dalykas. Galima valgyti ir vieną kartą per dieną - pradedi ryte ir baigi vakare. Pagal iškeltą sau tikslą. Tačiau svarbiausia yra valgyti, t.y. organizmui duoti tai, ko jam reikia, tada, kada reikia, o ne kankinti jį badu, po to užversti tuščiomis kalorijomis ir visa tai daryti atsitiktinai ir nustūmus į paskutinę vietą prie pačių nesvarbiausių, nereikalingiausių dalykų. Organizmo neapgausi - jis padarys viską, kaip jis nori. Tip pat ir keršys.

Klientas per stipriai pasakyta. Žmonės kreipiasi labai įvairūs. Vieni apkūnūs nori nuo kažko pradėti, įsidrąsinę parašo ilgą išsamų laišką apie situaciją bei savo istoriją. Ilgai susirašinėjame, aiškinamės, išgryniname tikruosius motyvus. Žmogus išsikalbėdamas atsiskleidžia, ar tai jam momentinė užgaida (greitai ateis vasara ir pan.), ar iš tiesų atsiradusi vidinė motyvacija. Jiems turbūt ir drąsiau rašyti buvusiam likimo broliui. Man ir pačiam smagiausia tokiems padėti. Išsilaisvinti iš šio užburto rato.

Kiti kreipiasi dėl konkretesnių tikslų - priaugti raumenų arba nutirpinti paskutinius kelis kilogramus riebalų pilvo apačioje. Kaip taisyklė, tai jau sportuojantys žmonės ir jiems reikia keleto aiškių patarimų ar strategijų konkrečiam tikslui.

Visas šias konsultacijas apjungia vienas dalykas - makro elementai, jų kiekis, santykis ir tik tada juos sudarančios kalorijos. Aš netikiu teorija, kad visos kalorijos yra vienodos, kad svarbu jų kiekis. Norėčiau pamatyti du vienodus asmenis, kurių vienas mėnesį valgytų 2000 kcal iš cukraus/batono/pieniškų dešrelių, o kitas tą patį kalorijų kiekį susirinktų iš mėsos/žuvies/daržovių/vaisių/kruopų. Jau nekalbant apie kamuojančias silpnumo bangas, pirmasis varomas cukrumi, būtų visai kitokios išvaizdos.

Taigi per konsultacijas aiškinamės, kokie produktai turi vienokių ar kitokių makro elementų, kokių jų ir kada organizmui reikia. Tai, ko norisi dažnai, yra būtent tai, ko nereikia. Beveik visada tai yra cukrūs, nors žmogus ir nėra „smaližius“. Pridėtinis cukrus yra labai daug kur paslėptas. Ir žmogus net nežinodamas, kad yra varomas cukrumi, sukasi šioje karuselėje kęsdamas alkio priepuolius, insulino šuolius, galvos skausmus ir kankindamas save „dieta“.

Išmokau skaityti maisto produktų etiketes, ypač tai, kas parašyta tarp eilučių. Puslapyje kartais patalpiname „super“ padažų arba „jogurtukų“ pavyzdžių, kurių sudėtis neįtikėtinai prasta. Tuščių kalorijų bombos!

Sporto programų nesudarinėju. Kai man reikia asmeninės pagalbos, kreipiuosi į kurį nors pažįstamą trenerį. Treniruoti žmones pagal jų fizinį pasirengimą, amžių, kūno tipą yra sudėtingas darbas.

- Ką šiame kontekste veikia barzdos leitmotyvas? Kodėl Fit beard?

- Reikėjo pavadinimo. Aš nešioju barzdą. Mano žmona dailininkė nupaišė puslapio logotipą. Štai ir FitBeard. Ji, beje, jogos trenerė ir daug prisidėjo prie mano pokyčių.

- Neseniai buvau konferencijoje, kur dietologai piktinosi, kad žmonės, kurie patys numetė daug svorio, kitiems pasakoja savo sėkmės paslaptį ir patarinėja apie sveiką mitybą, sportą. Jų teigimu, kiekvieno kova labai individuali. Kadangi pats irgi pasiekei didelių pokyčių, ką manai apie tai?

- Visiškai pritariu. Tai itin individualu. Genetika, kūno tipas, psichologija - viskas susideda ir daro kiekvieną atvejį nepakartojamą ir vienetinį. Todėl niekada neagituosiu, kad žinau vienintelį, nerealiai veiksmingą būdą tinkantį visiems. Tai nesąmonė.

Pagal Western Diet mes turėtume valgyti daug sudėtingų angliavandenių, skaidulų, baltyminių produktų ir (o dieve) vengti riebalų. Kai kam tai tiks, bet aš pažįstu ne vieną žmogų, kuris nuo 200g angliavandenių (~800kcal - 40% dienos raciono prie 2000kcal) per dieną bus ištinęs kaip barsukas, užlaikys vandenį, jaus alkį ir mieguistumą. Tokiam rytinė mantra su klasikine avižine koše ir vaisiais yra tiesus kelias į nesėkmę. Tokie žmonės gali „mėgautis“ angliavandeniais tik po fizinio krūvio ir mažomis dozėmis. Kita vertus, jie labai gerai jausis valgydami didesnį kiekį riebalų. Neįtikėtinai gerai. Todėl pastarųjų dienų įvykiai su rūkyta mėsa ir vėžiu man yra labai juokingi.

Vienas turėdamas didelį, tiesiog tobulą, jautrumą insulinui greitai pasisavina gliukozę iš kraujo, kiti, deja, ne. Vienam rytinis vaisių kokteilis su medumi bus energijos užtaisas visai dienai, o kitam - mieguistas svirduliavimas darbe iki kol kolegos nepavaišins eiliniu „proginiu“ tortu.

Todėl skaitydamas Delfi straipsnių apie mitybą komentarus aš esu UŽ pasisakančius už „vitaminus-vaisius-vegetarizmą-sveiką-sielą-detoksus“ ir dar labiau esu UŽ „mano-močiutė-visą-gyvenimą-valgė-riebiai-ir-sulaukė-100-metų“. Abi pusės teisios. Vieniems tinka, kitiems ne. Bet tarp jų yra keli bendri ir esminiai dalykai - fizinis aktyvumas, šviežūs, neperdirbti, natūralūs produktai.

- O kaip tau pačiam sekėsi tų 40-ies kilogramų atsisakyti? Kas pastūmėjo?

- Nusprendžiau mesti svorį tada, kai lipdamas laiptais į 5 aukštą pajutau, kad dūstu kaip paršas. Tas pats nutukęs vis didesnis žmogus kasdien žvelgė iš veidrodžio. XXL dydžio rūbai darėsi ankštoki. Dar buvo keletas įvykių tuo metu mano gyvenime, kurie suveikė kaip katalizatorius permainoms. Pradėjau sportuoti tam, kad pabėgčiau nuo įtampos ir vidinės vienatvės. Draugų aplink buvo, bet viduje buvo tikras chaosas. Turėjau „susirinkti“ kaip asmenybė ir žinojau, kad fizinis nuovargis padeda pailsėti nuo kitokio nuovargio. Pabandžiau ir pasiteisino.

Pradžioje buvo klasika - nieko nevalgyti, marintis badu, daug kardio pratimų. Iš esmės viskas labai gerai veikė. Sveriant 120 kg, turint didžiulį rezervą, užtenka dažniau pradėti akimis mirksėti ir jau lengvėji. Užsiiminėjant tokiu savęs kankinimu per 3 savaites ištirpo 8 kg. Taip jie šokinėjo tai aukštyn tai žemyn - badavimas, prisivalgymas bet ko, badavimas ir t.t.

...ir tada aš susipažinau su būsima žmona Gintare. Gintarės padrąsintas kreipiausi į trenerį, kurio darbą gana ilgai stebėjau sporto klube ir kuris man pasirodė tinkamas. Treneris išklausė mano lūkesčius sulieknėti, pakonsultavo apie mitybos gaires. Tai buvo tiesmukai pasakyta žinia - nustok ėst mėšlą ir pradėk pradžioje nuo aiškios sudėties arba grynų produktų, kuriuos reikės pasigaminti pačiam. kalorijų skaičiavimas palauks. Pamenu savo pirmą košės porciją, kurią aš turbūt valgiau pirmą kartą nuo darželio laikų... baisus skonis....nesaldu. Prasidėjo vištiena, jautiena, kiaušiniai, salotos, žuvis, vaisiai. Viskas gaminta pačių. Prisidėjo sudarytos treniruotės. Treneris nei kiek negailėjo manęs.

Ir pradėjo tirpti ledkalnis. Net nepirkau rūbų su tarpiniais dydžiais, nes nemačiau prasmės. Kilogramai tirpte tirpo. Po poros mėnesių svėriau 100 kg. Trumpinant istoriją paminėsiu, kad nuo 100 kg iki 90 kg sulieknėti reikėjo jau 5 mėnesių. Nuo 90 kg iki 83 kg dar 5 mėnesių. Tik nuo 90 iki 83 kg etape pradėjo matytis tai, ko siekia beveik kiekvienas sporto salės lankytojas - presas! Šis paskutinis etapas buvo pats sunkiausias, bet ir pats svarbiausias. Jis padėjo ištirpinti riebalus probleminėse vietose su amžinuoju įšalu - taliją, pilvo apačią. Beje, jau praėjus keliems metams šiuo metu sveriu ~90 kg, tik tie kilogramai jau kitaip išsidėlioję.

Labai svarbu buvo palaikymas artimiausių žmonių. Ir noras pirmiausia sau įrodyti, kad galiu. Šiaip dabar nebelikę jokios užuojautos tiems, kas sako kad negali. Gali visi. Čia tik noras ir prioritetai.

- Į FitBeard keli daug skaniai ir sveikai atrodančių maisto nuotraukų. Pats gamini viską?

- Puslapyje dedami maisto receptai yra gaminti mano paties arba prijaučiančios draugės, kuri taip pat rašo į puslapį blondinės slapyvardžiu. Maisto ruoša patinka tik tiek, kiek patinka valgyti. Man labai patinka valgyti.

- Kaip įprastai atrodo tavo meniu?

- Aš neturiu įprasto meniu. Tiksliau - nebeturiu. Racionas kinta pagal sau iškeltus tikslus. Kalorijų skaičius taip pat skirtingomis dienomis skiriasi. Pavasarį ir vasarą maitinausi itin gausiai. Prie įprastos mėsos ir daržovių buvo labai daug vaisių ir kruopų...ir grietininio plombyro. Tikslas buvo paauginti raumenis.

Šiuo metu racionas daug kuklesnis, bet riebesnis.

Bet visada mano racionas beveik visas yra sudarytas iš grynų produktų. Jame nėra pusgaminių arba neaiškios sudėties produktų, didelio kiekio tuščių kalorijų.