Lietuviškas prieskonis, kuris žadina aistrą

Augalų pasaulyje prieskoniai – kaip auksas ir sidabras. Jų poveikis žmogui gali būti tiesiog neįtikėtinas.

„Pasaulyje šių brangenybių yra daug. Vienas iš labiausiai vertinamų – šafranas, ypač tinka moterims ir vyrams, padeda reprodukcinei sistemai, virškinimui, vaistinių augalų mišiniuose naudojamas kaip vaistas kepenų ligoms gydyti, tik tiek, kad jis labai brangus“, – interviu DELFI apie prieskonius, kurie gydo, teigė farmacininkas Virgilijus Skirkevičius.

Žolininko įsitikinimu, tikro šafrano nesunku nusipirkti Lietuvoje, „o netikro visada nusiperkam arabų pasaulyje“. „Nuvažiuoja žmogus į Egiptą ar kitą šalį ir tikisi parsivežti šafrano. Tačiau vietoje jo ten nusipirks šafranu pavadintų medetkų, kitų paspalvintų gėlių“, – įspėjo augalų žinovas.

Iš kitų augalų kvapnumu išsiskiria mairūnas, juozažolė, šalavijas, čiobrelis, rozmarinas, levanda, bazilikas, melisa, mėta, kiti lūpažiedžiai. Iš sėklinių prieskonių V. Skirkevičius išskyrė kmyną, krapą, pankolį, kalendrą.

- O kaip sveikatą veikia juodasis pipiras, kurį visi pažįsta?

- Klasikinis virškinimo gerinimo receptas šaltų kojų, šaltų rankų ir žemo kraujo spaudimo žmogui, grūsti juodieji pipirai su medumi. Juos galima sumalti ir su kavamale bei sumaišius su dvigubu kiekiu medaus vartoti prieš valgį, kad padidėtų tonusas, pagerėtų kraujotaka, pagerėtų virškinimas, o nuo nevirškinimo – masė ligų.

Kinų medicinoje ir ajurvedoje minėtas tipas priskiriamas silpnos virškinimo ugnies žmonėms, tarp kurių dominuoja moterys, tad joms patariama tonizuotis ne kava ar arbata, o naudoti prieskonius.

- Mūsų močiutės ir mamos, gamindamos maistą, juodųjų pipirų naudodavo tarsi daugiau?

- Ir gerai. Prieskoniai naudingi visada, juodasis pipiras taip pat. Tačiau mums koją kiša parduotuviniuose prieskonių mišiniuose naudojami skonio stiprikliai bei druska. Negali sakyti, kad tokie prieskoniai teigiamai nebeveikia virškinimo, tačiau vartodami vien juos atimame iš savęs galybę kitų gerų prieskonių.

- Kokių geriausia pirkti?

- Geriau grynųjų, o ne maltų. Sumalti prieskoniai pasensta per tris mėnesius. Ir dar reikia žinoti, kad geriausia susimalti prieš pat valgį. Jei maistas sunkus, blogas, labai apdorotas, prieskoniai turi galią pataisyti padėtį.

Pvz., kavoje prieskoniai mažina agresyvaus kofeino veikimą.

- Kas su kava tinka?

- Klasikinis prieskonis kavai – cinamonas, bet tinka ir kardamonas, gvazdikėliai, pipirai. Kavos gimtinė – Etiopija. Tačiau įdomiausia, kad ruošdami kavą jie į ją deda rūtų, kurias vadiname nacionaliniu lietuvių augalu. Rūtos laisvai auga ir ten. Taigi, etiopai nupjauna žalią rūtos šakelę, įmerkia į kavą, palaiko 3-5 minutes. Kai rūta kavoje „nudžiūsta“ gėrimas pakvimpa rožėmis. Kas susidūręs žino – nesudeginti palikti sudžiūti rūtų vainikėliai „surožėja“, t. y., skleidžia rožių kvapą.

- Tačiau kai kam rūtos sukelia alergines reakcijas.

- Iš tiesų, žmonėms, kurie buvo „nudeginti“ rūtų, jų bijos, tačiau kavos su rūtomis ir jiems nepakenktų. Jos vertingos, nes ne toks aktyvus kofeinas.

- Kaip pasiruošti rožėmis kvepiančios kavos? Nusiskinti rūtos šakelę ir merkti į kavą iš aparato?

- Kadangi jūs lietuvaitė ir prie biuro be abejo auginate rūtų, nuėjusi galite nusiskinti šakelę. Dydis ne toks svarbus, svarbiau laikas, kiek kavoje bus pamerkta. Per 3-5 minutes karštoje kavoje ji turėtų „nuvysti“. Tada galima gerti.

- O kaip vertinate sveikatai pagerinti vartojamą medų su cinamonu?

- Medus naudojamas senatviniams procesams stabdyti. Todėl ir sakoma, kad senatvėje turi tekėti medaus upės, kaip vaikystėje – pieno upės. Medų, kaip šildančią priemonę, patariama naudoti vyresniame amžiuje todėl, kad senatvėje labiau šąlama.

Reikia žinoti, kad kai kurie augalai, o ypač prieskoniai per medų stipriau veikia. Su medumi vartojant cinamoną pastiprinamas šio prieskonio teigiamas poveikis kraujotakai. Ajurvedoje yra aprašomi cinamono mišiniai su medumi, reguliuojantys kraujo spaudimą, tinkantys ir kai jis aukštas, ir kai žemas.

Tačiau gydančiam poveikiui pasiekti prieskonių reikia pavartoti ilgiau – beveik mėnesį.

- Kokiems žmonėms medus netinka, nekalbant apie alergiškus medui?

- Nelabai tinka žmonėms, kurie turi daug karščio.

Viduramžių medicina akcentavo, kad skiriant gydymą reikia atsižvelgti ir į temperamentus. Seniai pastebėta, kad prieskoniai itin svarbūs melancholikams ir flegmatikams, kurie ne tik maistą, bet ir mintis, jausmus kaupia į vidų, todėl jų nuolat pilnas pilvas, vargina meteorizmas ir pan.

Šiuolaikinis maistas dėl pasterizacijų, konservavimų, auginimų užterštose dirvose, šiuolaikiškų gaminimo būdų tampa perdėm sunkus, tačiau į pagalbą galime pasitelkti prieskonius, kurie gerina virškinimą, skatina virškinimo sulčių, fermentų išsiskyrimai, teigiamai veikdami širdį ir kraujotaką. Kitas dalykas, jie padeda atsikratyti toksinų.

Mums nėra įprasta daug prieskonių naudoti valgant bulves. Tačiau vokiečiai, kad bulvių patiekalai nebūtų tokie sunkūs, prieskonių naudoja daug.

Aromatiniai junginiai taip pat pagerina riebalų virškinimą. Tai ypač svarbu žmonėms, kuriems išoperuotos tulžies pūslės. Be to, riebalai turi didelę įtaką kraujotakai. Todėl prieskonius verta vartoti, kad nesirgtume infarktais, nebūtų stipresnių rytinių kosulių, kuriuos sukelia susikaupusios gleivės, o žmogus nesupranta, kodėl aktyvėja gripas, nesiliauja bronchitai.

Gleivės, kurias gamina skrandis ir plaučiai, labai palanki terpė bakterijoms daugintis. Todėl rudeniniu laikotarpiu prieskoniai tampa itin svarbūs kvėpavimui ir kraujotakai.

Nėščiosios, kurios nori suvalgyti ko nors pikantiško, gali papildyti mitybą prieskoniais. Itin vertas dėmesio kmynas, krapas.

Saugiau vartoti prieskonių mišinius – vieną dieną naudoti rozmariną, kitą dieną baziliką, kad neįprastume prie vieno. Jeigu vieną dieną vartoji kmynus, kitą galima krapus.

- Vyrams kmynai juk pavojingi, ar ne?

- Liaudies supratimas apie kmynus, kad ilgai juos vartojant netenkama erekcijos, teisingas tik iš dalies. Kmynai nuima erzelius, erzelines aistras. Jeigu išgersi kmynų arbatos ir nueisi į parduotuvę, neprisipirksi tiek daug, kiek pirktum prisivalgęs česnako. Kodėl dalis žmonių nevartoja svogūnų, česnakų? Dėl pusiausvyros, harmonijos praradimo, nes pavartojus jų suaktyvėja aistros. Kmynas bereikalingas aistras nuima. Meilė tampa stabilesnė, nesiblaškanti.

- O kaip jausmus veikia krapai?

- Jie nuima pavydą. Jei žmogus svarsto, kokį prieskonį – krapą ar kmyną – naudoti kraujospūdžiui reguliuoti, praplikusiam, pražilusiam vyrui, kuris vis bėga ir bėga, kol nugriūna, reikėtų rinktis atsižvelgiant į tai, ar jis – pavydus, ar pilnas aistrų, erzelio, nestabilus. Rytų kultūroje nuo to priklausytų, kas būtų skiriama ligoniui. Pas mus tai – kaip pasaka, egzotika. Net atrodo nemoksliška skiriant prieskonį gydymui orientuotis į kažkokį pavydą, kitus jausmus. Tačiau tai nėra kvaila, pagrįsta daugelio metų stebėjimais. Nėra taip, kad kažkas iš poetinių paskatų sugalvojo ir taiko. Kita vertus, dabar mokslas pradeda daugiau pamatyti ir nebėra toks kategoriškas.

Rytų kultūroje prieskoniai orientuojami ir į psichines būkles. Pvz., medus, kuris gydo kosulį, bronchitą, užkimimus, labai vertingas infekcinių susirgimų pradžioje, tačiau tuo pačiu mažina stresą, nerimą. Raudonėlio duodama, kai žmogus linkęs į karštligišką skubėjimą, yra labai nekantrus. Šio prieskonio naudojimas - vienas paprasčiausių būdų mėnesinių ciklui reguliuoti, kai sutrinka. Anyžiai padeda kai vargina sunkūs, įkyrūs sapnai.

- Pasakykit naudingiausių prieskonių penketuką

- Lietuvoje čempionas – čiobrelis, nes turi baktericidinių savybių, todėl tinka net kokliušui gydyti, spazmams nuimti, vartojamas kaip prieskonis gerina virškinimą.

Vienas žymiausių augalų – šalavijas, kuris turi raminančių, virškinimą gerinančių savybių ir šviesos, tad ypač tiktų rudenį, kai vėsu, tamsu.

Kaip prieskonis vertas dėmesio bazilikas, kuris detoksikuoja, pagerina maisto savybes. Tačiau jo minusas, kad greitai netenka jėgos. Jei sudžioviname ir dar pasmulkiname, baziliko poveikis labai sumažėja.

Ilgiau savo gerąsias savybes išsaugo prieskoninės sėklos: kalendros, pankolis ir kmynas. Šie prieskoniai ypač tinka vyresnio amžiaus žmonėms, nuima vidurių pūtimą, padeda kai prastas virškinimas.

Rytiečiai po valgio pakramtydavo pankolio, kmyno, kalendros sėklų, kad išsivalytų dantys, būtų malonus burnos kvapas ir pagerėtų virškinimas. Važiuojantys į Azijos kraštus ir dabar pastebi, kad po valgio patiekiama sėklų. Lietuviškas variantas galėtų būti kmynų, krapų ir kalendros, kurios turime apsčiai, derinys.

- Kaip ruošiant maistą nenužudyti gerųjų prieskonių savybių?

- Naudoti pačioje maisto gaminimo pabaigoje. Su sėklomis šiuo požiūriu lengviau, jas galima netgi pakepinti aliejuje, tačiau mairūnais, juozažolėmis, čiobreliais, šalaviju, rozmarinu maistą reikėtų barstyti pačioje pabaigoje, kad tik paliestų savo kvapą, skonį. Jei sukepinsim, suvirinsim, iš gerųjų prieskonių savybių nieko neliks.