Pirmoji tokio pobūdžio ilgalaikių tyrimų studija, paskelbta medicinos žurnale „New England Journal of Medicine“, pagrindžia gausėjančius įrodymus, kad Ebolos virusas gali užsilikti organizme, trikdydamas sveikatą daug mėnesių ar netgi metų.
Šios išvados didina susirūpinimą dėl pacientų, persirgusių Ebolos karštine per epidemiją, įsiplieskusią Vakarų Afrikoje 2013 metų pabaigoje ir nusinešusią per 11 tūkst. žmonių gyvybių. Šis Ebolos viruso protrūkis buvo pražūtingiausias nuo jo atradimo 1976 metais.
„Šie rezultatai skelbiami kritiškai svarbiu laiku, primindami mums, kad tuo metu, kai užsikrėtimų Ebolos virusu atvejų toliau mažėja, Ebolos karštine persirgę žmonės ir jų šeimos toliau kenčia nuo šios ligos padarinių“, – sakė Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) specialusis atstovas Ebolos epidemijos reikalams Bruce'as Aylwardas (Briusas Eilvordas).
„Ši studija suteikia tolesnių įrodymų, kad persirgusiesiems reikalingas reikšmingas tęstinis palaikymas tolesnius 6–12 mėnesių, kad būtų atremti šie iššūkiai ir užtikrinta, kad jų partneriai nebūtų potencialiai užkrėsti virusu“, – pridūrė jis.
Kovą tyrėjai paskelbė straipsnį, kuriame išsamiai aprašė atvejį, kai viena liberietė buvo užkrėsta per lytinius santykius su Ebolos karštine persirgusiu vyru, praėjus šešiems mėnesiams po to, kai jam buvo diagnozuota ta liga.
Pirmasis lytinio užsikrėtimo Ebolos virusui giminingu ligos sukėlėju buvo dokumentuotas 1967 metais, kai viena moteris buvo užkrėsta Marburgo virusu, kai santykiavo su savo vyru praėjus šešioms savaitėms po jo pasveikimo, sakė Ebolos viruso ekspertas Armandas Sprecheris (Armandas Šprecheris), dirbantis labdaringoje medicinos organizacijoje „Gydytojai be sienų“ (Medecins Sans Frontieres).