„Sunegalavus visų pirma reikėtų pagerti uždegimus mažinančių arbatų iš pelkinės vingiorykštės, debesylo, juodojo šeivamedžio žiedų“, - DELFI vardijo vaistininkė, ekologinio vaistažolių ūkio įkūrėja Jadvyga Balvočiūtė.

Pirmu numeriu augalų žinovės minėta pelkinė vingiorykštė susijusi su aspirino atsiradimu. 1830 metais būtent iš šio augalo pirmą kartą buvo išskirti salicilatai – medžiagos, turinčios priešuždegiminį veikimą. Šių medžiagų pagrindu farmacinė kompanija „Bayer“ per 6 metus sukūrė vaistą, kurį pavadino aspirinu.

Pelkinė vingiorykštė/ P. Kripaičio nuotr.
Foto: GRYNAS

Salicilatai veikia priešuždegimiškai, tad vingiorykštė mažina temperatūrą, malšina sąnarių skausmą sergant reumatu ar artritu, tačiau nepasižymi šalutiniu poveikiu, nesukelia skrandžio opos, kraujavimo iš virškinamojo trakto.

Vingiorykštė apsaugo virškinamojo trakto gleivinę, mažina padidėjusį rūgštingumą, malšina pykinimą. Vaikams jos tinka siūlyti, kai suviduriuoja. Išoriškai šios žolės nuoviras naudojamas žaizdoms gydyti.

Neįtikėtinai universali, tačiau ne visiems tinka

J. Balvočiūtės minėto debesylo nuoviras lengvina atsikosėjimą. Šis augalas vartojamas ne tik kvėpavimo takų, virškinamojo trakto, bet ir ginekologinėms ligoms gydyti. Pasižymi uždegimą slopinančiomis savybėmis, skatina organizmo medžiagų apykaitą.

Liaudies medicina debesylo nuovirais patariama varyti iš organizmo askarides, gydyti bronchitą, egzemas, odos bėrimus, tinka skalauti burną.

Tačiau reikia žinoti, jog debesylo preparatų nepatariama vartoti sergant sunkiomis širdies ir kraujotakos, inkstų ligomis, nėščiosioms.

Peršalimo ligoms gydyti vaistininkės siūlyta šeivamedžio žiedų arbata – itin aromatinga.

Jei prasideda kosulys, vertėtų pagerti ir raktažolės užpilo, kuris lengvina atsikosėjimą, slopina gripo simptomus, padeda sergant astma ir alergijomis. Raktažolės garsėja raminamosiomis savybėmis, todėl naudojamos ir kankinant nemigai, nerimui ar hiperaktyvumui. Taip pat pasižymi spazmus slopinančiomis savybėmis, todėl gali padėti nuo epilepsijos ir drebulio priepuolių, Parkinsono ligos, tik reikia žinoti, kad mažina kraujo krešėjimą, gali padėti sergant reumatu.

Mažina cukraus kiekį kraujyje ir net naikina karpas

„Kaip pirma pagalba peršalus tinka ir trūkažolės žolė“, – atkreipė dėmesį J. Balvočiūtė. Švieži trūkažolės lapai ir šaknys arba džiovinta trukažolė gerina virškinimą ir apetitą, stimuliuoja kasos ir kepenų veiklą, tulžies skyrimąsi, mažina cukraus kiekį kraujyje, stiprina organizmą, turi baktericidinių savybių.

Trūkažolė

Nustatyta, kad šaknų nuoviras padeda sergantiems gelta, esant padidėjusioms kepenims, juo gydoma podagra ir reumatas. Šviežių augalų nuoviras skatina šlapimo skyrimąsi, todėl vartojamas smėliui iš inkstų ir šlapimo takų šalinti. Tyrimais nustatyta, jog šaknų ištrauka lėtina širdies ritmą, veikia raminamai, bet nesumažėja jėga ir ištvermė. Pastebėta, jog augalo sultimis tepamos rankų karpos išnyksta.

„O štai kraujažolės tinka dėti į visas arbatas, ji pastiprina kraują, yra skrandžiui draugiška žolė“, – priminė DELFI pašnekovė.

Užsiplikyti ir gerti su medumi

Natūralių priemonių vaistinėlėje rudens peršalimams ir kitoms ligoms įveikti vietos turėtų rasti ir aviečių, gervuogių lapai bei stiebai. „Galime užsiplikyti ir kaštas gerti su medumi“, – patarė farmacininkė.

Avietės dvynės rugpjūčio pabaigoje
Foto: Skaitytojo nuotr.

Avietės skatina prakaito ir šlapimo išsiskyrimą, mažina karščiavimą ir skausmą, turi antibakterinį ir uždegimą slopinantį poveikį, todėl vartojamos sergant angina, gripu, bronchitu. Gydomasis arbatos poveikis stipresnis, išgėrus jos būtina atsigulti į lovą ir šiltai apsikloti.

„Šių vaistų net ir dabar dar galima rasti miške. Tik reikia rinkti kuo jaunesnius ūglius, pačius jauniausius aviečių ar gervuogių lapus“, – patarė J. Balvočiūtė.

Kaip pasakojo vaistinių arbatų žinovė, pirmu numeriu jos paminėtos vingiorykštės – pilni kanalai, grioviai, kitos šlapios vietos. „Tai mūsų floros augalas, labai tinkantis nuo uždegimų, peršalimų. Medetka tokiu atveju taip pat tinka, tačiau pasižymi švelnesniu priešuždegiminiu, priešalerginiu veikimu, reguliuoja virškinimą. Tačiau vingiorykštė turi salicilatų ir vien dėl to uždegimus gydo geriau. Medetka labiau tinka silpnesniems uždegimams gydyti ar vartoti profilaktiškai“, – lygino J. Balvočiūtė.

Ligų profilaktikai vaistininkė patarė pagerti ramunėlių, mėtų arbatų.

Penkios būtiniausios žolės

Jei reikėtų pasirinkti tik penkias vaistinėms arbatoms labiausiai tinkančias ir būtinas turėti žoles, J. Balvočiūtė visų pirma imtų vingiorykštės, paskui šeivamedžio ir liepų žiedų.

Kaip pabrėžė vaistininkė, ligų profilaktikai itin tinka beržų lapai: „Radus jaunesnių šakučių, ant kurių dar galima rasti žalių lapelių, galima ir dabar pasirinkti, nes gerina imuninę sistemą, širdies veiklą, labai gerai inkstams, taip pat turi įvairiausių vitaminų“.

Užpilti vaistinius augalus J. Balvočiūtė patarė verdančiu vandeniu. „Aš visada plikau verdančiu vandeniu, kad išsiskirtų kuo daugiau medžiagų“, – sakė specialistė, penktuoju būtinu augalu naudingiausių arbatžolių vaistinėlėje įvardydama medetką.

„Aš tai visko prisirenku. Tačiau bent jau šituos augalus reikėtų turėti“, – apibendrino J. Balvočiūtė.

Geriau vartoti žolių mišinius ar vienos žolės arbatas? Pasak vaistininkės, jeigu peršalome ir žinome, kad žolė veikia priešuždegimiškai, galime jos naudoti, tuo pačiu įdėdami žolės, kuri stiprina imunitetą, pvz., asiūklio ar kad geriau skrandis veiktų – kiaulpienės, trūkažolės, jei bronchitas – garšvos lapų.

Sveikiausios arbatos

Susmulkintos mažiau veiksmingos

Jadvygos Balvočiūtės ekologinio ūkio laukuose auginami ir natūraliose augimvietėse renkami bei perdirbami vaistiniai, maistiniai ir aromatiniai augalai.

Išdžiovintas žoleles vaistininkė pataria laikyti tamsioje ir sausoje vietoje. Susmulkintos žolės greičiau netenka kvapnumo, greičiau vyksta naudingų medžiagų oksidacija, tad arbatos smulkumas atvirkščiai proporcingas jos medžiagų stabilumu. Ypač jautrios medžiagos – eteriniai aliejai, taninai ir kartumynai.

Dabar įprasta naudoti porcijiniais maišeliais fasuotų žolelių arbatas. Neretai žmonės nustemba paragavę arbatos iš stambiai karpytų žolelių mišinio, ir sunkiai patiki, kad jos be dirbtinių stiprių kvapų.

„Maišeliuose žolelės paprastai būna beveik miltelių pavidalo ir kadangi jie užsandarinti, neįmanoma įvertinti spalvos, šviežumo ir pašalinių priemaišų, kurių pasitaiko. Kita vertus kai kam patogiau vartoti žoleles maišeliuose, nes nereikia sukti galvos dėl žolelių ir vandens santykio ruošiant arbatą, ji greičiau užsipliko“, – lygino vaistininkė.

Kaip priminė J. Balvočiūtė, žmonės nuo neatmenamų laikų gyveno gamtos apsuptyje, veikiami augalų. Senovėje reikalingus augalus padėjo surasti instinktai. Yra žinoma, kad ir sergantys gyvūnai instinktyviai ieško augalų, kurie gali jiems padėti, susirgę kartais ima ėsti tuos augalus, kuriuos būdami sveiki apeina. Žmonės kaupė patyrimą ir žinias apie augalus. Taip maisto šaltiniu, medžiaga techninėms reikmėms buvę augalai buvo pradėti naudoti ir ligoms gydyti ar organizmui stiprinti.