Įdomaus tyrimo rezultatus pristatė autoritetingas amerikiečių žurnalas „Lancet“.
Paaiškėjo, kad egzistuoja paprastas ir tikslus širdies problemų išaiškinimo būdas. Jis paprastesnis ir veiksmingesnis nei anketų su klausimais apie rūkymą ir paveldimumą pildymas, arterinio kraujo spaudimo matavimas, cholesterino kiekio kraujyje nustatymas, ligos istorijos rašymas ir t.t. Tai rankos pirštų suspaudimo arba, paprasčiau tariant, rankos paspaudimo, analizė.
Tarptautinė mokslininkų grupė stebėjo keturiolikos šalių pacientus. Tyrime dalyvavo 140 tūkstančių žmonių. Kelerius metus mokslininkai fiksavo dinamometro (suspaudimo jėgą matuojančio prietaiso) duomenis ir tyrimo dalyvių širdies būklę. Tyrimas parodė, kad kuo silpnesnis rankos paspaudimas, tuo didesnė įvairių paplitusių širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Ir tai akivaizdžiai susiję su amžiumi.
Pavyzdžiui, mokslininkai pažymėjo, kad maždaug 25 metų amžiaus moterų pirštų suspaudimo jėga siekia 34 kilogramus, o artėjant link 70 metų ji sumenksta iki 25 kilogramų. Vyrų atveju šis skirtumas atitinkamai sudaro 54 ir 37 kilogramus.
Tyrėjai paskaičiavo, kad rankos paspaudimo jėgos sumažėjimas 5 kilogramais atitinka ankstyvos mirties rizikos padidėjimą 16 procentų. Infarkto rizika išauga 17 procentų, o insulto – 9 procentais.
Vis dėlto ekspertai negali tiksliai paaiškinti tarpusavio ryšio tarp širdies veiklos pablogėjimo ir silpnesnio rankos paspaudimo. Kai kurie mano, kad dėl širdies veiklos sutrikimų sumažėjęs arterijų elastingumas gali iššaukti pirštų raumenų jėgos nusilpimą.
„Mes norime suprasti, ar raumenų stiprinimo pratimai gali sumažinti ankstyvos mirties ar širdies ir kraujagyslių ligų riziką“, – teigia Darrylas Leongas iš Kanados Makgilio universiteto, kuris dalyvauja „rankos paspaudimo“ projekte.
Kardiologo komentaras
„Jeigu sąžiningai, nieko tame nematau ypatingo, – teigia kardiologijos profesorius Sergejus Tereščenka. – Dar praėjusiame amžiuje egzistavo vadinamasis izometrinis krūvis, kai širdies ligoms nustatyti pacientas turėjo tam tikrą laiką spausti objektą.
Nuo bet kokio krūvio, suprantama, išauga širdies susitraukimų dažnis, šiek tiek padidėja arterinis kraujo spaudimas. Tad pratimai su dinamometru nuo šio metodo nedaug nutolo. Dabar egzistuoja gerokai tikslesni prietaisai širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo rizikai nustatyti“.
