Komiteto vadovė taip pat pabrėžė, jog tokius vaistus kompensuoti galima ir iki priimant įstatymą dėl pagalbinio apvaisinimo, nes medikamentinis gydymas taikomas dar iki šios procedūros. „Pagalbinis apvaisinimas yra paskutinė procedūra, kai nebeveiksmingos visos kitos technologijos“, - sakė komiteto vadovė. Komitetas trečiadienį surengė niekaip nepriimamo Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto klausymus.
„Šiandien mane labai suneramino tas faktas, kad Sveikatos apsaugos ministerija visiškai nefinansuoja medikamentinio gydymo, tai yra skandalas, ir čia visiškai nereikia įstatymo, tai yra liga, ir tai ligai medikamentai turi būti finansuojami. Dabar finansuojama tik specialisto konsultacijos“, - sakė D.Mikutienė.
Sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė tvirtino, jog kai kurių ligų, irgi susijusių su nevaisingumu, medikamentinis gydymas yra kompensuojamas, o hormoninių preparatų įtraukti į kompensuojamų vaistų sąrašą, išskyrus vieną atvejį, farmacijos įmonės nepateikė - o tai yra įprasta procedūra vaistą įtraukti į kompensuojamų sąrašą.
„Procedūra pateikti vaistą į kompensuojamų vaistų sąrašą yra tokia - paprastai vaistų firma visą informaciją apie vaisto efektyvumą, kainą ir visa kita pateikia komisijai, ir komisija sprendžia, ar tas preparatas yra ekonomiškai naudingas, mediciniškai veiksmingas, ir sudėjus tuos aspektus sprendžia, ar tai galėtų būti kompensuojama“, - po klausymų žurnalistams sakė L.Vaidelienė.
Pasak jos, stimuliacijai nevaisingumo atveju naudojami hormoniniai preparatai yra nekompensuojami, tačiau vienintelį kartą tokį preparatą įtraukti į kompensuojamų vaistų sąrašą farmacijos įmonė pateikė beveik prieš dešimtmetį. „Negaliu pasakyti, kodėl konkrečiai jis buvo nepriimtas kompensuoti, bet tuo metu jis buvo atmestas“, - sakė viceministrė.
Ji taip pat pabrėžė, jog negalima sakyti, kad nevaisingumas visiškai nėra gydomas kompensuojamais vaistais, nes nevaisingumą gali lemti ir endometriozė, ir miomos, o šių susirgimų gydymui vaistai kompensuojami.
SRK vadovė D.Mikutienė ragino ministeriją pasikviesti farmacininkus, paraginti juos preparatus nevaisingumui gydyti pasiūlyti įtraukti į kompensuojamų medikamentų sąrašą, kad teisinė procedūra pajudėtų į priekį.
Dirbtinio apvaisinimo teisinis reglamentavimas Seime stringa susidūrus dviem požiūriams dėl embrionų kūrimo: konservatyvioji pusė siūlo leisti embrionų sukurti tiek, kiek jų vienu metu bus perkeliama į moters gimdą, ir ne daugiau trijų, o liberalesnio požiūrio šiuo klausimu atstovai siūlo leisti sukurti iki dešimties embrionų ir juos šaldyti. Vyriausybė siūlo reglamentuojant dirbtinį apvaisinimą neapsiriboti trimis embrionais.
Pasak D.Mikutienės, įstatymą bus siekiama pagaliau priimti šią sesiją. Priėmus jį, brangios pagalbinio vaisingumo procedūros galės būti kompensuojamos Valstybinės ligonių kasos, tam jau numatyta daugiau kaip 800 tūkst. eurų.
Viceministrė taip pat pabrėžė, jog pagalbinio apvaisinimo procedūras, kurios šiuo metu prieinamos tik privačiose klinikose, įsigaliojus įstatymui galės atlikti ir valstybinės ligoninės, kurios tam jau rengiasi. „Pagalbinio apvaisinimo paslaugos yra teikiamos (privačiose klinikose), bet kadangi nėra reglamentuota, valstybinės įstaigos to negali daryti. Mes ir kalbėjome, kad specialistai yra, Vilniaus Santariškių klinikos ir įrangą jau perkasi, Kaune specialistai yra, ir čia tik įstatymo klausimas“, - sakė L.Vaidelienė.
Lietuvai niekaip nepriimant pagalbinį apvaisinimą reglamentuojančio įstatymo, Europos Komisija 2014 metais dėl to yra pradėjusi pažeidimo procedūrą. Briuselis ragina Lietuvą įstatymu reglamentuoti dirbtinį apvaisinimą, nacionalinėje teisėje įtvirtinant Europos Sąjungos taisykles dėl su lytinėmis ląstelėmis susijusių medicininių procedūrų kokybės ir saugumo standartų.
Nors žmonių audinių ir ląstelių, tame tarpe ir lytinių, naudojimo reglamentavimas paliktas valstybių narių kompetencijai, tačiau valstybei leidžiant naudoti tam tikrus audinius ir ląsteles, o Lietuvoje atliekamas dirbtinis apvaisinimas in vitro, jos teisėje turi būti įtvirtinti europiniai tokių procedūrų kokybės ir saugumo standartai.
„Lenkijoje, lygiai taip pat katalikiška šalis, labai ilgai ir sunkiai buvo priiminėjamas įstatymas, jis nebuvo priimtas laiku, ir jiems buvo procedūra vykdoma EK, ir 2014 metų pabaigoje jiems buvo pateikta išvada, kad jie turi apmokėti viso proceso išlaidas. Baudos jiems atskirai neskyrė, bet išlaidas už keletą metų bylinėjimosi jie turėjo apmokėti, sumokėję tuos pinigus jie šį įstatymą šiaip ne taip šiemet priėmė“, - tvirtino viceministrė.
Projektai dėl pagalbinio apvaisinimo Seime svarstomi jau antrą kadenciją. Seime pagrindinės diskusijos kyla dėl to, ar leisti embrionų šaldymą. Liberalaus reglamentavimo priešininkai sako, kad tokiu būtu Seimas įteisintų gyvybės naikinimą, jie remiasi nuostata, kad gyvybė atsiranda nuo apvaisinimo akimirkos. Kita pusė argumentuoja, kad leidus embrionų šaldymą labiau saugoma moters sveikata, nes sumažėja pakartotinio hormoninio stimuliavimo būtinybė, didesnė tikimybė, jog procedūra baigsis sėkmingu nėštumu.
Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“.
Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo. Priėmus įstatymą, pagalbinio apvaisinimo procedūros, kaip ir kitos gydymo paslaugos, galėtų būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra, skirtingų tarnybų duomenimis, yra per 50 tūkst. vaikų susilaukti negalinčių vaisingo amžiaus šeimų.