Palatoje matyti daug žaislų, ryškių plakatų ir nuotykių knygų. Būtent tai, o ne kvėpavimo vamzdeliai, atskleidžia šio žmogaus istoriją: šiuo metu jis yra pasinėręs į naują projektą, kuris turėtų virsti populiariu televizijos serialu vaikams, rašo yahoo.com.
P. H. Machado motina mirė gimdymo metu ir netrukus po jos mirties P. H. Machado didžiausio Brazilijos miesto ligoninėje susirgo poliomielitu.
Tačiau kaip ir didvyriai, kuriais jis taip žavėjosi, P. H. Machado sugebėjo įveikti griuždančias problemas.
„Kai buvau vaikas, paverčiau ligoninę savo vaikų darželiu, - pasakojo jis. – Tuo metu San Paule siautė vaikų paralyžiaus epidemija. Palatoje gulėjome septyniese ir šiandien iš mūsų gyvi likome tik dviese“.
Dabar savo pomėgį žaisti vyras realizuoja kurdamas animacinį serialą „Brincadeirantes“, kurio pavadinimą sudaro portugalų kalbos žodžiai, reiškiantys žaidimą ir žmogų neįgaliojo vežimėlyje.
Netoli P. H. Machado lovos guli jo bičiulė Eliana, įkvėpusi sukurti bandomosios „Brincadeirantes“ serijos, kurią svetainėje „YouTube“ jau peržiūrėjo daugiau kaip 62,5 tūkst. lankytojų, personažę Lecą.
Ji taip pat yra menininkė ir dviejų knygų autorė, kuri piešia, laikydama pieštuką burnoje.
P. H. Machado gali šiek tiek judinti savo rankas ir tai leidžia jam kompiuteriu kurti trimačius piešinius savo bandomajai serijai, kurios išleidimui buvo paaukota 120 tūkst. realų (apie 28 tūkst. eurų).
Joje pasakojama apie septynis neįgalius vaikus, kurie yra pasiryžę nuotykiams.
„Brincadeirantes“ yra skirtas vaikams, - teigė jis. – Norime parodyti, kad neįgaliojo vežimėlyje sėdintis berniukas nėra kitoks. Atvirkščiai, jis privalo žaisti ir tyrinėti pasaulį, kad suprastų jo laukiančius sunkumus“.
Bandomojoje serijoje, paremtoje tikrais potyriais, pasakojama apie Leco – animuotą paties P. H. Machado personažą, kuris pirmą kartą apsilanko pramogų parke.
Šioje istorijoje taip pat atiduodama atminties duoklė kitiems penkiems neišgyvenusiems vaikams, gulėjusiems pirmojoje palatoje.
„Staiga tavo geriausias draugas miršta, - pasakojo P. H. Machado, prisimindamas savo vaikystės draugų mirties momentus. – Troškau išeiti karu su jais, nes nemačiau jokios vilties. Skausmas lieka tarsi žaizda, ir kai ji pradeda randėti, tampi tvirtesnis“.
Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje dovanų gavęs kompiuterį, P. H. Machado atrado naują kelią. Jis išmoko grafinio dizaino ir prisijungė prie milžiniškos interneto bendruomenės, įskaitant 5 tūkst. draugų socialiniame tinkle „Facebook“.
„Technologijos nuolat kinta. Man patinka filmas „Avatar“ („Įsikūnijimas“), nes jame pasakojama apie paralyžiuotą žmogų, kuriam technologijos suteikia galimybę persikūnyti į kitą kūną. Daugiau laisvės suteikia tau drąsos“, - teigė jis.
Nuo tada, kai būdamas 29 metų pirmą kartą apsilankė kino teatre ir išvydo filmą „Independence Day“ („Nepriklausomybės diena“), filmai šiam vyrui tapo tikru išsigelbėjimu.
Malonumas ir emocijos, kurias jis patyrė žiūrėdamas kiną, paskatino P. H. Machado išbandyti savo paties sugebėjimus.
„Mūsų kūnai negali judėti, bet visa kita yra tas pats“, - sakė jis.
Jį taip pat įkvėpė ir kiti žmonės, tarp jų „ Formulės 1“ legenda Ayrtonas Senna, kadaise atėjęs aplankyti jo į ligoninę, ir brazilų animacinių filmų režisierius Carlosas Saldanha. Jie paskatino P. H. Machado galvoti apie didelius siekius, nors jį ir riboja ligoninės palata.
„Dabar svajoju, kad „Brincadeirantes“ taptų televizijos serialu, o vėliau pasirodytų didžiajame ekrane“, - sakė P. H. Machado.
Dar kas nors?
„Aš dar nebuvau Mėnulyje!“, - juokdamasis atsako jis.
