„Pasakė, kad gali būti gimdos vėžys. Tik iš ginekologės sužinojau, kad menopauzės ir ligos, kuria susirgau, požymiai panašūs“, – DELFI sakė moteris.
Išgirdusi apie vėžį ji labai išsigando. Paaugliams vaikams ir net mamai nutarė nieko nesakyti, tik vyrui. „Gydymo labai bijau, bet dar labiau – mirti. Anksčiau su draugėmis pajuokaudavom, kaip teks išgyventi menopuzę, kokios nepakenčiamos būsim ir aplinkiniai pravardžiuos klimakterinėmis. Dabar man tai iš viso neatrodo problema“, – sakė moteris.
Šiuo metu Jurgitai aktualiau, kokie jos šansai pasveikti. Taip pat neduoda ramybės klausimas, ką darė ne taip, kad susirgo. Ar tam galėjo įtakos turėti hormoniniai kontraceptikai, kuriuos vartojo, persirgti ginekologiniai uždegimai?
„Kad 45 metų moteris susirgtų gimdos vėžiu, nėra išskirtinis atvejis, nors onkologinės ligos laikomos vyresnių žmonių ligomis“, – DELFI komentavo daktarė B. Intaitė.
40-45 metų amžių onkologė vadino neramiu laikotarpiu moters gyvenime. Tačiau ar pasireiškiantys pokyčiai – labai rimtos ligos simptomai, netgi gydytojui nustatyti sunku.
„Pati moteris to nusistatyti tikrai negali“, – pabrėžė onkogineklologė, pridurdama, jog premenopauziniu laikotarpiu pasireiškiantys įvairūs mėnesinių ciklo sutrikimai dažniausiai nurašomi menopauzei ir taip galvoja beveik visos moterys. Tačiau gali būti, kad žmogui taip galvoti tiesiog saugiau.
- Kas kiek laiko po 40-ties reikėtų kreiptis į ginekologą?
- Anksčiau sakydavome, kad pradėjus trikti mėnesinių ciklui, moteris apie tai su gydytoju turėtų pasikalbėti bent kartą per pusmetį. Dabar jau prašome, kad moteris į metus ateitų kartą. Protingiausia išsryškėjus problemai nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Įdomu tai, kad 20-30 metų moterys tikrai eina pas gydytojus, netgi dažniau nei kartą per metus. Tačiau vyresniame amžiuje kažkodėl nutaria, kad nebereikia. Įgyja gyvenimo patirties, drąsos ir, atrodo, kad viskas ramu, nors iš tiesų premenopauzės laikotarpis nuo maždaug 40 iki 55 metų – pats neramiausias moters gyvenimo laikotarpis, kai galima suklysti dėl onkologinių, onkoginekologinių susirgimų.
- Pakanka kartą per metus nueiti pas ginekologą ir galima ramiai gyventi?
- Ne. Tačiau, jei kyla neaiškumų, jau gydytojas sprendžia, kada reikia atlikti daugiau tyrimų: skiria radiologinius tyrimus, gimdos gleivinės histologinį tyrimą. Tik pokalbio tikrai neužtenka. Tačiau kai moteris apsilanko pas ginekologą, ko imtis sprendžia jis.
Atlikus histologinius tyrimus galima ramiau koreguoti premenopauzės laikotarpį.
- Dabar labai populiaru nueiti pasidaryti vėžio žymenų tyrimą, kurį aktyviai reklamuoja laboratorijos. Ar to užtenka ir gavus rezultatus nebereikia eiti pas ginekologą?
- Apžiūrėję moterį mes kartais patariame atlikti vėžo žymens tyrimą, tačiau vadovautis vien juo – išsigąsti ar nusiraminti gavus rezultatus – tikrai nebūtų teisinga.
Dažniausiai vėžio žymenų tyrimą pacientams siūlo ne gydytojai, o laboratorijos. Jos reklamuoja tuos tyrimus ir moterys, nepasitarusios su specialistais, eina, moka pinigus, daro tuos tyrimus. Vis dėlto, vėžio žymenys labiau pasitarnauja ligos sekimui, o ne diagnostikai.
Konkrečiai gimdos kūno vėžio žymens nėra ir moterys tą turi žinoti.
- Į ką nereikėtų numoti ranka?
- Premenopauzės laikotarpiu ar menopauzės laikotarpiu negalima numoti ranka į atsiradusius nebuvusius neaiškios kilmės kraujavimus. Čia moteriai nereikėtų delsti. Kraujavimų priežastį reikėtų išsiaiškinti ir jokiu būdu nenurašyti to premenopauzei. Tikrosios menopauzės metu juolab. Būtina išsiaiškinti kartu su gydytoju, o ne kaip dažnai pasitaiko su bendradarbėmis, kas vyksta.
Numoti ranka negalima ir į mėnesinių ciklo sutrikimus. Ciklas turi būti normalus. Ne laiku neturi būti jokių kraujavimų.
- Kokios gimdos vėžio gydymo galimybės ir rezultatai?
Iš visų onkoginekologinių ligų gimdos vėžio eiga – geriausia. Jeigu nustatome pirmos stadijos gimdos vėžį, o pirmos stadijos gimdos vėžys nustatomas daugiau nei 80 proc. pacienčių, gydymo rezultatai būna labai geri. Dažnai užtenka vien chirurginio, spindulinio gydymo. Žinoma, tai priklauso nuo daugelio faktorių: vėžio ląstelės agresyvumo, jos biologijos, pačios moters organizmo
- Kaip vėžiui užbėgti už akių?
- Bet kuris vėžys niekada neatsiranda staiga, turi ikivėžinę būklę. Ta ikivėžinė būklė gali būti ilga, trukti metus, dvejus ar net dešimt. Todėl ypač svarbus profilaktinis apžiūrėjimas, ultragarsinis gimdos gleivinės tyrimas. Diagnostinėmis priemonėmis galima pastebėti ir labai nedidelius pokyčius.
Moterys, su kuriomis kalbu, katroja: „Jei būtų buvęs didelis kraujavimas, būčiau nuėjusi pas ginekologą, tačiau pastebėdavau tik tepimą“. Tas „vos vos“ ir yra pats svarbiausias požymis, pagal kurį galima įtarti gimdos vėžį.
- Kas labiausiai rizikuoja susirgti šia liga?
- Anksčiau buvo teigiama, jog gimdos kūno vėžiu labiau rizikuoja sirgti moterys su pirmine hipertenzija, cukriniu diabetu ir nutukimu. Dabar akcentuojami genetiniai faktoriai ir nutukimas. Didesnė rizika, jei giminėje sirgta būtent gimdos vėžiu ar bet kuria kita onkologine liga.
- Kokia jūsų praktikoje jauniausia moteris, kurią gydėte nuo gimdos vėžio?
- Prieš daug metų teko gydyti 27 metų pacientę, kuriai buvo nustatyta trečia gimdos vėžio stadija. Tačiau tai – itin retas atvejis.
