Nacionalinio vėžio instituto gydytoja pasakojo, kaip pasitikti ir išgyventi menopauzę, tačiau visų pirma paaiškino, ar klimaksas ir menopauzė – tas pats.

„Klimakteriunis sindromas yra simptomų kompleksas, o menopauzė – tik vienas iš gyvenimo laikotarpių“, – interviu DELFI sakė daktarė B. Intaitė, primindama, jog pirmas laikotarpis – brendimo, antras – reprodukcinis, kai moteris yra vaisinga, gimdo. Trečias pats ilgiausias gyvenimo laikotarpis vadinamas menopauze.

Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

- Sakoma, kad mūsų močiutės jokių vaistų nenaudojo ir viskas gerai buvo, o dabar visokie išsigalvoti PMS, klimakso baimės, kurios tuos negalavimus labiausiai ir sukelia. Kokia jūsų nuomonė?

- Mūsų močiutėms tikrai nebuvo gerai, tačiau jos turėjo daugiau kantrybės, o be to gyvenimas tiek darbe, tiek namuose buvo daug ramesnis. Apie menopauzės simptomus moterys nekalbėdavo, nebuvo priimta, tačiau tai nereiškia, kad jų nebuvo.

Menopauzės simptomai yra ankstyvieji, vidurinieji ir vėlyvieji.

- Kaip pasireiškia premenopauzė?

- Ankstyviesiems menopauzės simptomams, kurie pasireiškia apie 51-uosius gyvenimo metus, priskiriamas energijos trūkumas, sutrikusi atmintis, susilp4jusi koncentracija, karščiomušos, kiti vegetaciniai simptomai. Vėliau kai kurioms pasireiškia šlapinimosi sutrikimai, lytinės funkcijos sutrikimai. Vėlyvieji menopauzės simptomai - demencija, osteoporozė.

- Ir kaip visa tai išgyventi?

- Kaip moteris išgyveno pirmą, paskui antrą gyvenimo laikotarpį, taip išgyvens ir trečią. Paauglystė dažnai daug sudėtingesnė už menopauzę. Augančiai mergaitei psichologiškai ir fiziologiškai sunkiau, nei moteriai menopauzėje, tik reikia teisingai ją priimti. Kaip moteris jausis sulaukusi brandos, priklausys nuo to, kokie jos gyvenimo pasiekimai, santykiai šeimoje, darbe.

- Tačiau pačios moterys gąsdinasi sunkumų. Ar įmanoma pasiruošti, kad menopuzė būtų lengvesnė?

- Yra įvairiausių homeopatinių, fitoterapinių priemonių menopauzės simptomams švelninti. Tačiau ypač svarbi moters psichologinė būklė. Jei ji šiame laikotarpyje jaučiasi ramiai, sėkmingai dirba, jos somatinė būklė gera, ji aktyvi gyvenime, sportuoja, menopauzė ateina labai normaliai.

Tačiau jei moteris pasimeta, ją užklumpa psichotraumos dėl sunkumų darbe, šeimoje ar ligos, menopauzės simptomai būna daug daug ryškesni. Kita vertus, galbūt nespręsdama asmeninio gyvenimo problemų moteris sunkumus tiesiog nurašo klimaksui, nors tai – visiškai neteisinga.

Apibendrindama galėčiau pasakyti, kad tabletės visų menopauzės problemų neišspręs. Jeigu moteris sutaria su vaikais, vyru, džiaugiasi darbu, jos menopauzė nebus sunki.

-Ką manote apie hormonų skyrimą – kokia jų nauda ir galima žala?

- Hormonus skirti galima ir kai kada – labai reikia. Tačiau, kaip ir kiekvienas vaistas, vartojami ilgai ir be reikalo, bus žalingi.

Neteisingas, ilgalaikis hormonų skyrimas provokuoja onkoginekologinių susirgimų atssiradimą, todėl juos reikėtų vartoti labai atsargiai.

Pačioje nepriklausomybės pradžioje, kai Lietuvoje atsirado galimybė skirti pakaitinę hormonų terapiją, pas onkologus iš rajonų, kaimų pradėjo važiuoti iš genitalijų kraujuojančios garbaus amžiaus moterys. Šeimos gydytojai močiutėms, kad geriau jaustųsi, skirdavo pakaitinę hormonų terapiją. Tai – tik vienas iš pavyzdžių, kad hormonų skyrimas turėtų būti labai pamatuotas ir tik tada, kai būtinai reikia.

- Kaip vertinate plačiai reklamuojamas homeopatines ir fitoterapines priemones menopauzės simptomams lengvinti?

- Jeigu tie simptomai nėra ryškūs, minėtos priemonės juos palengvina, tad moterys gali naudoti, nebijodamos pakenkti sau.

- Ar pagrįstos 40-mečio ribą peržengusių moterų pastangos iš anksto ruoštis menopauzei, kad ji praeitų lengviau?

- Iš tiesų apie 40 metus moterims atsiranda hormonų disbalansas, kuri galima koreguoti vaistais ar homeopatinėmis priemonėmis, skiriamomis gydytojo. Į tai neverta numoti ranka.

- Kokias nerimą keliančias tendencijas pastebite ir norėtumėte akcientuoti?

- Pastebiu, ir ti džiugu, kad jaunos moterys pas gydytojus lankosi, tačiau atėjus menopauzės laikotarpiui nebe, nors būtent tada prasideda onkoginekolognės problemos.

Moterims, kurios bent kartą per metus ateina pas gydytoją, nebūna onkologinių ligų arba būna labai retai. Šiuolaikinėmis diagnostikos priemonėmis atpažinti, užbėgti už akių vėžiui tikrai galima.

- Ar pasitaiko, kad atvykstams labai labai per vėlai?

- Dabartiniame laikmetyje diagnozuojamos arba labai ankstyvos onkoginekologinių ligų stadijos, arba liga labai užleista. Gaila, tačiau su išplitusiu vėžiu kreipiasi labai daug moterų, kurios pas gydytoją ginekologą nesilankė 10-20 metų.

Kai tokios moterys atvyksta į Nacionalinį vėžio institutą, abejonių diagnozė nebekelia – net nereikia daryti tyrimų, klinikiniai simptomai būna labai ryškūs, ar tai būtų didžiulis kraujavimas, ar skystis pilvo ertmėje, didelė vėžinė intpksikacija.

Šiuo laikmečiu vis dar pasitaiko pacienčių, kurioms vėžys būna pažeidęs ne tik tą organą, kuriame pradėjo vystytis, bet ir aplinkinius. Prasideda žarnų nepraeinamumas, prakiūra šlapimo pūslė ir nestabdomai bėga šlapimas, vėžys pažeidžia kraujagysles, todėl moteris nuolat kraujuoja. Vėlyvo vėžio simptomus jau pats žmogus mato, nereikia nė gydytojo.

DELFI primena, kas vyksta organizme premenopauzės ir menopauzės laikotarpiais.

Depresija, nerimas, nuotaikų kaita. Estrogenas, kurio mažėja per menopauzę, veikia serotonino ir dopamino lygį, kurie atsakingi už nuotaiką. Dėl mažo estrogeno kiekio gali suprastėti nuotaika, sumažėti gebėjimas susidoroti su stresu, gali džiūti burna, padažnėti širdies plakimas, trūkti oro.

Miego sutrikimai. Miegas gali sutrikti dėl naktinių prakaitavimo priepuolių, tačiau jis tiesiogiai susijęs su estrogenu, kuris reguliuoja magnio lygį. Magnis padeda raumenims atsipalaiduoti, tada nesunkiai užmiegame. Esant žemam estrogeno lygiui, gerklės raumenys pasidaro silpni, todėl imama knarkti.

Miegas sutrinka, kritus progesterono lygiui. Šis hormonas atsakingas už miegą.

Suprastėjusi atmintis ir koncentracija. Jei nuolat ką nors pamirštame, nerandame tinkamų žodžių, taip gali nutikti dėl sumažėjusio estrogeno lygio. Estrogeno reikia ne tik tam, kad smegenys funkcionuotų, jis stiprina ir kraujo pritekėjimą į smegenis.
Koncentracija prastėja ir dėl kitų menopauzės simptomų – naktinio prakaitavimo, sutrikusio miego. Tyrimai rodo, kad prieš pat menopauzę moterims sunkiau mokytis. Laimė, po menopauzės smegenų funkcijos visiškai atsistato.

Nuovargis, silpnumas. Hormonai reguliuoja, kaip mūsų ląstelės naudoja energiją, tad sumažėjus jų lygiui, sumažėja ir energijos. Daugelis menopauzę išgyvenančių moterų jaučia silpnumą, nuovargį, apatiją net ir gerai išsimiegojusios. Beje, tai gali liudyti ir sutrikusią skydliaukės veiklą, tad patartina pasikonsultuoti su gydytoju.

Plonėjantys plaukai. Sumažėjus estrogeno, plaukuose gali sumažėti kolageno, natūralaus baltymo, tad plaukai tampa plonesni. Taip pat jie gali pradėti slinkti, mat plaukų folikulams taip pat reikia estrogeno.

Kraujuojančios dantenos, pasikeitę skoniai. Sumažėjus estrogeno, gali imti džiūti burna, tada sparčiau dauginasi bakterijos, ima gesti dantys, kraujuoti dantenos. Dėl to gali atsirasti prastas burnos kvapas, deginti liežuvį.

Padažnėjęs širdies plakimas. Estrogenas gali per daug stimuliuoti nervų ir cirkuliacinę sistemą, sukelti per dažną širdies plakimą.

Krūtų jautrumas. Svyruojant hormonams, laikinai gali imti dominuoti progesteronas, dėl to pradeda kauptis skysčiai, krūtys pasidaro jautrios.

Karščio priepuoliai, prakaitavimas. Mažėjant estrogeno lygiui, gali staiga išpilti karštis ar raudonis. Įprastai tai prasideda nuo veido, kaklo ar krūtinės, paskui raudonis plinta, pradedama prakaituoti. Gali padažnėti širdies plakimas.

Toms, kurias vargina karščio priepuoliai, ginekologas Eddis Morrisas pataria vengti aštraus maisto ir karštų gėrimų, taip pat nevartoti alkoholio. Dar viena galimybė – kognityvinė elgesio terapija. Užuot sakius „negaliu ištverti karščio priepuolių“, patariama sakyti „žinau, kad jie praeis“.

Padidėja svoris. Organizmas stengiasi išsaugoti riebalų ląsteles, ypač ant pilvo, nes riebalai gamina estrogeną. Mažėjant testosterono lygiui, sulėtėja medžiagų apykaita, tad moterims tenka mažinti kalorijų kiekį, jei nenori sustorėti.

Stresas per menopauę taip pat didina kortizolio lygį, o šis skatina kaupti riebalus ant pilvo.

Tinimas. Estrogenas reikalingas tinkamam vandens ir tulžies kiekiui organizme palaikyti. Pasikeitus estrogeno lygiui, organizme padaugėja skysčių, moterys jaučiasi patinusios, apsunkusios. Sumažėjus tulžies, sulėtėja virškinimas.

Pilvo pūtimas. Sulėtėjus virškinimui žarnyne kaupiasi dujos. Pilvą dažniau pučia toms moterims, kurioms pūsdavo pilvą per PMS. Gali būti, kad jos jautresnės hormonų svyravimams.

Žarnyno raumenyse yra estrogeno receptorių, tad sumažėjus estrogeno, gali sutrikti virškinimas,pykinti, užkietėti viduriai arba prasidėti viduriavimas.

Sausėja oda, skilinėja nagai. Organizmui reikia estrogeno, kad gamintų kolageno (odos stangrumą palaikančio baltymo) ir kad išsaugotų drėgmę. Sumažėjus estrogeno, oda išsausėja, ją ima niežėti.
Daugiausia kolageno netenkama menopauzės pradžioje. Stingant drėgmės, ima skilinėti ir nagai.

Raumenų ir sąnarių skausmas, silpnumas. Estrogenas turi raminamą poveikį organizmui. Kai jo sumažėja, ima dominuoti streso hormonas kortizolis, raumenys įsitempia, greičiau pavargsta.
Sumažėjus estrogeno per menopauzę gali pradėti skaudėti sąnarius, tai vadinama menopauziniu artritu.

Stiprus kraujavimas. Dėl hormonų disbalanso menstruacijos gali tapti stipresnės arba švelnesnės, ciklas gali pasidaryti nereguliarus.

Šlapimo nelaikymas. Seksualinės problemos Sumažėjus estrogeno, audiniai aplink šlapimo pūslę gali suplonėti, pasidaryti mažiau elastingi. Susilpnėjus raumenims, nusijuokus ar sukosėjus gali ištekėti šiek tiek šlapimo.

Sumažėjus estrogeno gali sumažėti jautrumas, gali būti sunkiau patirti orgazmą.

Gera žinia sportuojančioms

Tyrimai rodo, kad sportuojančioms moterims karščio priepuoliai būna retesni, švelnesni, joms rečiau sutrinka miegas. Sportuojant gaminasi endorfinai, tad gerėja nuotaika.

Joga, pasivaikščiojimai, bėgiojimas, ištvermės pratimai ir kt. padeda moterims įveikti nerimą, depresiją menopauzės laiku, taip pat gerina koncentraciją. Be to, moterys nesustorėja, o tai labai svarbu, nes antsvoris stiprina menopauzės simptomus.