Iš viso Klaipėdos ir Šilutės rajonų užliejamose teritorijose buvo ištirta 121 šachtinio šulinio vandens kokybė.

Pasak VMVT, mikrobinė tarša atsiranda dėl netinkamai parinktos šulinio vietos (netoli tvarto, buitinių atliekų duobės ir panašiai), netinkamo šulinio užsandarinimo, taip pat dėl potvynių, kai šuliniai yra apsemiami. Mikrobinę taršą pašalinti galima virinant vandenį.

"Užterštus šulinius reikiamai išvalius ir išdezinfekavus bei juose prisikaupus vandens, vėl bus tiriama šulinio vandens kokybė", - sakė Klaipėdos apskrities VMVT viršininkas Antanas Bauža.

Tarnybos duomenimis, Klaipėdos rajone gyventojų, naudojančių šachtinių šulinių vandenį, skaičius didėja, nes fiziniai asmenys ar pajininkai nutraukia geriamojo vandens tiekimą iš jų eksploatuojamų vandenviečių.

2005 metais buvo nutrauktas geriamojo vandens tiekimas 76 Klaipėdos rajono gyventojams. Pajininkų ir fizinių asmenų eksploatuojamų vandenviečių Klaipėdos apskrityje yra 82.