Mitybos specialistė: ryškiems pokyčiams pakeiskite bent šiuos tris produktus

Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimai rodo, kad lietuviai vis dar maitinasi per riebiai, jų mityba stokoja grūdinių kultūrų, o daržovių kasdien valgo tik 40 proc. žmonių. Pasak sveikos mitybos specialistės Vaidos Kurpienės, net ir tradiciškai ne patį sveikiausią patiekalą galima padaryti tokiu, kurį rinktųsi bet kuris dietologas.

„Pavyzdžiui, kepdami blynus, nenaudokite cukraus. Juk namie jo dedame šaukšteliais, tačiau kepdami sveiką blyną, naudokime cukranendrių cukrų, agavų sirupą, kuris vėliau nesukelia alkio pikų, neišbalansuoja kasos. Kalorijų tiek pat, tačiau sirupas pasisavininamas per ilgesnį laiką, tad sotumo jausmas lydės ilgiau“, - patarė V. Kurpienė.

Baltus miltus sveikos mitybos specialistė siūlo keisti spelta.

„Spelta – tai nesukultūrinto kviečio rūšis, miltai – pilno grūdo, tad juose nuo 60 iki 80 proc. daugiau naudingųjų medžiagų, antioksidantų, o sotumo jausmas dėl jų truks 2-2,5 karto ilgiau“, - pabrėžė V. Kurpienė.

Speltos (laukinių kviečių) sudėtyje yra daugiau baltymų, o ir glitimo struktūra visiškai kitokia nei kitų kviečių, todėl ir poveikis žmogaus organizmui skiriasi. Tyrimais nustatyta, kad speltos glitimas nesukelia alergijos pusei tiriamųjų, jautrių kitų kviečių glitimui. Be to, spelta turi beveik visus vitaminus ir maistingąsias medžiagas, reikalingas žmogaus organizmui. Jos yra susikaupusios ne tik grūdo apvalkale (kaip kitų kviečių), bet visuose grūdų sluoksniuose, todėl išlieka net ir itin smulkiai sumalus.

„Daug kalbama apie gliuteną ir jo netoleravimą. Kviečiuose gliuteno yra, tačiau karštyje didžioji jo dalis suyra, todėl tai aktualu žmonėms, turintiems pilvo bėdų, negalintiems gliuteno toleruoti“, - sakė V. Kurpienė.

Karvės pieną ji siūlo keisti avižų pienu.

Mažai kaloringas avižų pienas tinka kavai balinti, košėms virti, kokteiliams su uogomis gaminti.

„Tai svarbu negalintiems toleruoti laktozės. Tiesa, netolerancija - tai ne alergija. Tokių žmonių Lietuvoje – kas trečias“, - pastebėjo sveikos mitybos specialistė, reziumuodama, kad vos su keliais pokyčiais toks blynas yra skanus, tačiau jo vertė yra žymiai didesnė. Prie šio bei kitų sveikų receptų V. Kurpienė prisidėjo kurdama įmonės „Amber food“ atnaujintą meniu.

„Prie sveikos mitybos priprasti pačiam ir paskatinti savo vaiką gana nesunku. Neretai tėvai skundžiasi, kad atžala nevalgo daržovių, tačiau paaiškėja, kad suaugusieji patys vaikams nerodo pavyzdžio – daržoves valgo pietums darbe, kai vaikų šalia nėra. Pakramsnoti kartu daržovių, o vėliau – pripjaustyti jų į dėžutę ir supakuoti nešimuisi į darželį daugiau nei lengva, – pasakoja V. Kurpienė ir dalijasi savo pačios gyvenimišku pavyzdžiu. – Kai dukra buvo dar visai nedidelė, į darželį supakuodavau jai įvairių daržovių – morkų, agurkų.

Džiugu buvo matyti, kad namo parsinešdavo tuščią dėžutę, tad ir toliau daržoves pjaustydavau lazdelėmis ir ruošdavau lauknešėlį. Kadangi dukra viską noriai suvalgydavo, porciją didinau. Kai ji vėl namo grįžo su visiškai tuščia dėžute, kilo įtarimas. Paklausus, kodėl ji jaučiasi tokia alkana, kad suvalgo tokią gausybę morkų, paaiškėjo, kad morkomis skanauja visa darželio grupė – pavyzdys užkrečia“.

Anot jos, teisintis, kad sveikai maitintis trukdo didžiulės išlaidos mėgsta dažnas, tačiau nepasidomima alternatyvomis. „Patirtis rodo, kad tinkamai subalansavus savo mitybą, galima netgi sutaupyti – mano mokymuose 12 savaičių dalyvaujantys žmonės buvo ypač nustebę, kai pamatė, jog maistui skiriamas biudžetas susitraukė 10-50 proc. – sako V. Kurpienė. – Žinoma, visada galima rasti brangių produktų, tačiau visiškai be jokių problemų galima išsiversti ir su lietuvio stalui puikiai pažįstamais patiekalais“.