„8-ai valandai buvau užsirašęs pas mikrochirurgą. Atėjau į registratūrą, per pusvalandį užsiregistravau ir mane nukreipė į 46 kabinetą. Eilėje pralaukiau pusantros valandos, prieinu prie gydytojo ir jis sako – ne čia papuolei, aš ne Juozas. Klausiu, ką daryti? Sako, eik į greta esantį 47 kabinetą. Atsistoju vėl į eilę, laukiu vėl pusantros valandos. Priėjęs pas gydytoją vėl išgirstu tą patį – jis irgi ne tas daktaras, kurio man reikia, pas kurį užsiregistravau.

Nebepasikliauju gydytojais ir grįžtu į registratūrą, kurioje mane suklaidino. Ten patikrino informaciją ir sužinojo, kad gydytojo, pas kurį aš užregistruotas šiandien išvis nėra. Ir tik išgirdę, kad ketinu kreiptis į spaudą, nuvedė pas skyriaus vedėją, kur pagaliau sulaukiau konsultacijos. Ir aš toks ne vienas – paskui mane į tą patį 46 kabinetą buvo ir dar vienas žmogus nusiųstas ir jo istorija lygiai tokia pati. Čia normalu, kad atėjęs 8 val. ryto iš ligoninės po trumpos konsultacijos išėjau 12.15?“, - piktinosi pašnekovas.

Pas mikrochirugą Audrius Č. jau ne pirmą kartą lankosi dėl savo rankos. Gydytojas mikrochirurgas po konsultacijos turėjo nuspręsti, ar skirti fizioterapiją, ar operuoti.

„Man jau pusę metų yra nutirpusi ranka. Nežinau tikros priežasties, bet spėju, kad kažką pats negerai padariau – gal pasitempiau. Ir pas gydytojus vaikštau jau pusę metų, ir niekam nepavyksta manęs išgydyti.

Nejaučiu kairės rankos pusės plaštakos ir tos dalies iki alkūnės. Dirbu fizinį darbą, tai šis negalavimas ne tik kelia diskomfortą, tačiau ir trukdo visapusiškai gyventi. Nėra taip, kad visiškai nevaldyčiau tos rankos, šiek tiek jėgos yra likę, dirbti galiu, bet galiu daryti ne viską ir nemaloniai tiesiog jaučiuosi nuolatos. Visad sekina tokia nervinė įtampa. Nenormalu juk, kad ranka tiek laiko jau nutirpusi“, - stebėjosi vilnietis.

Pirmąkart pajutęs simptomus vyriškis nuėjo pas šeimos gydytoją. Vienas siuntimas po kito ir jis gydosi trečioje gydymo įstaigoje.

„Privačioje klinikoje man primygtinai siūlo operuotis. Priėmiau sprendimą, kad bet kada suspėsiu pjauti, todėl nusprendžiau dar mėginti antruoju būdu, kurį pasiūlė kitoje ligoninėje – rankos jėgą ir jutimą atgauti pratimų pagalba.

Pradėjau lankyti įvairius užsiėmimus – pratimai rankai, baseinas, mankštos tęsėsi dvi savaites. Tai nepadėjo. Vėl grįžau pas šeimos gydytoją, kuri išrašė naują siuntimą konsultacijai pas chirurgą. Tad šiandien esu jau trečioje gydymo įstaigoje“, - sakė Audrius Č.

Nejautros priežastys pačios įvairiausios

Kauno klinikų Neurologijos klinikos Periferinės nervų sistemos ir neuroraumeninių ligų sektoriaus vadovas, gydytojas neurologas doc. dr. Kęstutis Petrikonis aiškino, kad nejautrą dažniausiai sukelia nervų pažeidimai.

„Žodis aptirpsta, vertinant neurologiniu požiūriu, nėra labai tikslus. Aptirpsta cukrus, sniegas – greičiausiai žmogus nori įvardinti pojūčio iliuziją, nejautrumą ar, priešingai, didesnį jautrumą liečiant. Aptirpimu žmonės vadina ir jausmą, it skruzdėlytės po odą bėgiotų. Dažniausiai šie tirpuliai susiję su nervų pažeidimais, ypač periferinių nervų. Pagal pojūčių lokalizaciją – jutimų, valdymo sutrikimai, refleksai – specialistas nesunkiai nustato pažeidimą. Šis gali būti tiek periferinio nervo kamieno, nervo šakos ar šaknelės. Rečiau tai sukelia nugaros ar galvos smegenų ligos“, - sakė K. Petrikonis.

Neurologo teigimu, periferinių nervų pažeidimas gali būti keleriopas – dažniausiai tai mechaninė trauma, kai raumuo būna „nusėdėtas“, nuspaustas ir pan.

„Trauma sutrikdo kraujotaką ir nervas, negaudamas kraujotakos, apmiršta. Apmirusi dalis nebeatlieka savo funkcijos. Nervui atsigaunant ir jaučiamas minėtas tirpulys. Tad mechaninė priežastis būna ūminė, staigi trauma arba nervas spaudžiamas prie raumens ar kaulo pamažu (dėl įvairių judesių, padėčių, iškrypimų, buvusių traumų). Pavyzdys – riešo kanalo sindromas, kai nejautrūs lieka trys su puse piršto. Sindromas dažnai kankina moteris, ypač dirbančias rankomis“, - pasakojo specialistas.

Nejautrą gali lemti ir virusinės infekcijos, pavyzdžiui, herpes virusas. Dalinis paralyžius būdingas ir Laimo ligai.

„Dar viena priežastis, kalbant apie pavienius nervus, gali būti kraujotakos sutrikimai – smulkių kraujagyslių uždegimai. Jei pažeista ne viena, o kelios nervų dalys, dažniausiai tai rodo bendrą priežastį, pavyzdžiui, apsinuodijimai, cukraligė, gausus alkoholio vartojimas, vitaminų B1, B12 trūkumas. Nejautra gali ištikti ir po onkologinių ligų gydymo, chemoterapijos“, - vardijo K. Petrikonis.

Gera žinia ta, kad nervai, jei jiems sudaromos sąlygos, atsinaujina.

„Jei trauminės priežasties atveju prispaudimas pašalinamas, nervas atgyja. Jei yra susidaręs randas – neveikiantis nervas turi tendenciją atsistatyti ir prognozė, nedidelio pažeidimo atveju, yra tokia, kad jis atsigaus nuo pusės milimetro iki milimetro per dieną. Trumpi nervai atsistato greičiau nei ilgi nervai (sėdimi, šlaunies nervai). Be to, pavyzdžiui, periferinis nervas nėra visiškai panaudojamas – dalis yra „miegančių“ skaidulų, kurios panaudojamos tik esant reikalui. Jei to nebūtų, nebūtų galima susiūti nupjautų galūnių nervų ir žmonės negalėtų valdyti rankų ar kojų“, - sakė pašnekovas.

Be to, šiuolaikinė diagnostika leidžia tiksliai nustatyti vietą, kuri pažeista ir tada paskirti tinkamiausią gydymą.

„Nervų ligų diagnostikai naudojamas tyrimas yra elektroneuromiografija. Jo metu yra pamatuojamas elektrinio impulso laidumas, impulso plitimo greitį ir amplitudę. Pagal šiuos parametrus galima pasakyti, kokio sunkumo pažeidimas. Kiti metodai – ultragarsas (echoskopija) ir magnetinio rezonanso tomografijos metodas. Po tokių tyrimų galima labai tiksliai pasakyti, koks pažeidimas, kokia prognozė ir ką toliau daryti“, - sakė K. Petrikonis.