Pasak Nacionalinio kraujo centro pranešimo spaudai, minint Pasaulinę donorų dieną siekiama ne tik pritraukti kuo daugiau žmonių tapti kraujo donorais, bet ir siekti, kad žmonės kraują duotų reguliariai - maždaug 2-3 kartus per metus.

Medikai pažymi, kad tik neatlygintina savanoriška kraujo donorystė gali užtikrinti kraujo saugumą. Savanoris, duodantis kraujo ar jo sudėtinių dalių ne dėl piniginės kompensacijos, neturi motyvacijos slėpti savo gyvenimo būdo, rizikos faktorių ir sveikatos būklės.

Propaguojant kraujo donorystę, svarbu užtikrinti kraujo saugumą, kad donoro kraujas netaptų infekcinių ligų - ŽIV, maliarijos, hepatito B ir C - šaltiniu.

PSO duomenys, net 65 šalyse iš donorų paimtas kraujas netiriamas dėl minėtų infekcinių ligų sukėlėjų.

PSO pažymi, kad atlygintinai kraujo duodantys donorai ir donorai-giminės iki šiol sudaro daugiau kaip 50 proc. visų kraujo davimo atvejų besivystančiose šalyse, tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse neatlygintinų donacijų skaičius siekia 98-100 proc.

Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos Sąjungos valstybių, siekiama, kad kraujo donorystė būtų tik neatlygintina.

Nacionalinio kraujo centro duomenimis, 2003 metais žmonės neatlygintinai kraujo davė 7610 kartus t.y. 9,4 proc. visų kraujo donacijų, 2004 metais - 9793, t.y. 11 procentų.

Kasdien Lietuvoje kraujo reikia 100-120 žmonių. Norint patenkinti kraujo ir jo komponentų poreikį, būtina, kad į visoje Lietuvoje esančius kraujo centrus kasdien ateitų ir duotų kraujo 380-400 donorų.