Tokie buvo artimos pažinties su invaziniu augalu – Sosnovskio barščiu – rezultatai. Jie, beje, ilgai nepranyko, tad po gero mėnesio vieno iš berniukų šeimai, sumaniusiai atostogauti Prancūzijos pietuose, visur, kur tik vedėsi vaiką, teko aplinkiniams aiškinti: jo odos dėmės – neužkrečiamos. Čia – ne liga, čia – tik alerginė reakcija į vieną augalą.

„Neturime tikslios statistikos, kiek Kaune vaikų per sezoną nukenčia nuo sveikatai žalingų augalų. Juolab, kad kai kam visa tai pasibaigia be rimtesnių pasekmių, ir gydytojo pagalbos neprireikia.

Gal tik porą atvejų pastaraisiais metais fiksavome vaikų pūslinio dermatito dėl Sosnovskio barščio. O per metus, tiksliau, per vasarą, būna iki 10 registruotų atvejų, kai pacientų odai pakenkia sąlytis su kitais augalais (rūta, tuja). Paprastai toks dermatitas atsiranda saulėtą dieną“, – sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė profesorė Skaidra Valiukevičienė.

Sosnovskio barštis ( lotyniškai – Heracleum sosnowskyi) - viena iš Lietuvoje augančių barščių rūšių, įvežtinis, žmogaus sveikatai pavojingas augalas.

„Jo sultyse yra toksinė šviesai ir saulei įjautrinanti medžiaga furanokumarinas. Patekęs ant odos, kartu su saulės poveikiu jis gali sukelti ūmų odos uždegimą (medicinos terminas – fitofotodermatitas – augalų sukeltas dermatitas)“, – pasakojo profesorė. Ji priminė, kad furanokumarino toksinis poveikis stiprėja, kai diena saulėta, oro temperatūra aukšta, daug drėgmės.

Dėl minėtos medžiagos poveikio odos pažeidimas dažniausiai atsiranda per 24 val. po kontakto su augalo sultimis, o odos uždegimo simptomai piką pasiekia po 48-72 valandų.

„Kontakto su augalu vietoje iš pradžių atsiranda odos deginimas, paraudimas, patinimas. Vėliau susiformuoja pūslės, pripildytos skysčio. Gali formuotis ir gilesnių audinių pažeidimas, infekcija. Po ūmaus odos uždegimo simptomų ilgą laiką oda išlieka patamsėjusi (hiperpigmentacija). Pažeistos odos vietos gali dar labai ilgai būti jautrios saulės spinduliams.

Dažniausiai pažeidžiamos saulei atviros kūno sritys – veidas, rankos, blauzdos. Kai pažeidžiami didelis odos plotas, gali prasidėti karščiavimas, pykinimas, vėmimas“, – primena prof. S. Valiukevičienė.

Ji pataria: pastebėjus ant odos nuodingų augalo sulčių, pirmiausia reikėtų vengti saulės. Kenksmingą skystį būtina nuplauti vandeniu, o prasidėjus odos uždegimui, – kreiptis į šeimos gydytoją ar gydytoją dermatologą. Prireikus, gydytojas patars, kokiais antihistamininiais vaistais ir gliukokortikoidų tepalais vertėtų gydytis.

Medikų teigimu, dėl sąlyčio su Sosnovskio barščiu ar kitu nuodingu augalu kilęs ūmus odos uždegimas gali būti malšinamas šaltais juodos arbatos ar ramunėlių nuoviro kompresais. Svarbu vengti tiesioginių saulės spindulių, vilkėti drabužius, apsaugančius nuo saulės ar naudoti kremą nuo saulės.

Zonose, kuriose paplitę Sosnovskio barščiai, išvykose į gamtą reikėtų mūvėti ilgas kelnes, rankas pridengti ilgomis drabužio rankovėmis. Dar labiau reikėtų saugotis, sumanius naikinti nuodinguosius augalus. Tuomet pravartu ne tik apsivilkti kūną dengiančius drabužius ilgomis rankovėmis, bet ir apsiauti guminiais batais, apsimauti pirštines bei užsidėti apsauginius akinius.