Ar reikia vasarą vartoti vitaminų, teiravosi ir vilnietė Rasa, kuri į medikus kreipėsi dėl pablogėjusios sveikatos.

„Pastaruoju metu daug sportavau, stengiausi sveikiau maitintis, bet gal per savo maitinimąsi negavau reikiamų vitaminų? Nežinau, tiesiog pora dienų buvo pasidarę labai silpna, galva apdujusi, sunkiai orientavausi, pakilo kraujospūdis. Bendrosios praktikos gydytoja nustatė persitempimą dėl streso ir išrašė vitaminų B kompleksą. Neurologas dar skyrė maisto papildų su vitaminais ir mineralais, kuriuos reikėtų tris mėnesius vartoti”, – pasakojo mergina.

Jos bendraamžis Arnas jokiu būdu nepatarė gerti maisto papildų, nes padauginus net kyla guzai. „Kreipiausi į tretinio lygio specialistus, kad ištirtų, ar apčiuopiami guzeliai – ne piktybiniai. Aiškinausi, kodėl jie atsirado, tad viena iš versijų buvo, kad nuo vitaminų“, – DELFI sakė vilnietis.

Prof. R Stukas preparatus pataria dėti į šalį

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas patvirtino, kad vitaminų perteklius – negerai. Pvz., padauginus vitamino A, iš tiesų gali pradėti slinkti plaukai.

„Vasarą, kai yra daug daržovių, uogų, vaisių, papildomai vitaminų nėra prasmės vartoti. Tai, ko reikia, galime gauti su natūraliais produktais. Augaliniuose yra daug vandenyje tirpių vitaminų, ypač žalios spalvos daržovėse. Iš jų gauname ir B grupės vitaminų, o drauge – mineralinių medžiagų“, – vardijo mitybos ir maisto saugos specialistas.

Nuomonę, kad vasarą galime patenkinti organizmo poreikius valgydami daržovių, vaisių, uogų, patvirtina ir tyrimai. „Tačiau svarbu, kad žmogus jų valgytų. Jei nevalgo, organizmui vis viena tų medžiagų reikia. Tada yra prasmės vartoti maisto papildų, kurių sudėtyje yra vitaminų ir mineralinių medžiagų“, – sakė prof. R. Stukas. – Tačiau vasarą ir ankstyvą rudenį tikrai rekomenduoju atidėti preparatus į šalį ir valgyti įvairų maistą“.

Sportininkų vitaminuose medžiagų kiekiai 6000 kartų viršija rekomenduojamus

Tačiau kas atsitiks, jei žmogus valgys įvairų maistą ir papildomai vartos maisto papildų, kurių sudėtyje yra vitaminų ir mineralinių medžiagų?

Pasak prof. R. Stuko, maisto papilduose nėra tokios vandenyje tirpių vitaminų ir mineralinių medžiagų koncentracijos, kad ji galėtų kelti didelę riziką. „Gydytojas tikrai nerekomenduos tokių preparatų, kurių sudėtyje dozės 1000, 2000 ar 6000 kartų viršytų rekomenduojamą kiekį. Jeigu pasižiūrėtume sportininkams skirtų papildų sudėtį, pamatytume kad kai kuriais atvejais tam tikrų medžiagų kiekiai 6000 kartus viršija rekomenduojamą, tačiau tai – atskira tema“, – sakė prof. R. Stukas.

Mitybai papildyti skiriami preparatai riziką gali kelti tuomet, jei žmogus viršija nustatytą rekomenduojamą paros dozę. „Tačiau jei žmogus valgo visavertį maistą ir kartu – maisto papildų, kuriuose vandenyje tirpių vitaminų ir mineralinių medžiagų normos – arti referencinio vartojimo kiekio, kuris yra nurodomas etiketėje, rizikos vargu ar bus. Tačiau bet kokiu atveju, vasarą vitaminų vartoti nereikėtų“, – pakartojo prof. R. Stukas.

Ar darytis tyrimus?

Kai kurių vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekio tyrimai net nėra atliekami. Tačiau DELFI pašnekovo teigimu, visai verta pasidaryti vitamino D koncentracijos tyrimą. Kaip rodo moksliniai tyrimai, daugumai Lietuvos gyventojų šio vitamino trūksta.

Taip pat galima nusistatyti, ar trūksta geležies, ypač dabar, kai plinta įvairios mitybos mados: žaliavalgystė, vegetarizmas, kitos ne visada mokslu pagrįstos mitybos teorijos. Kartais dėl to kyla mažakraujystės rizika, tad verta išsitirti geležies ir feritino koncentraciją kraujyje, kad paskui nebūtų problemų, nes žinoti vien geležies kiekį nepakanka. Svarbu ir kokie jos rezervai, tad feritino koncentracija – labai svarbus rodiklis.

Taip pat galima išsitirti, ar netrūksta kalcio. Vyresniame amžiuje dėl to retėja kaulai.

Vitamino C kiekis nustatomas iš jo koncentracijos šlapime, tačiau vandenyje tirpaus vitamino kiekis vieną dieną gali būti vienoks, kitą – kitoks, todėl toks tyrimas nebūtų patikimas.

„Patikimiausia vis dėlto kritiškai vertinti savo maisto racioną. Jeigu žmogus valgo įvairiai, vartoja daug vaisių,daržovių, uogų, tikrai yra tikimybė, kad gaus reikalingų medžiagų. Tikrai prasminga vartoti omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių. „Jei nevalgome riebios jūrų žuvies, omega-3 polinesočiosios riebalų rūgštys gali būti vartojamos ištisus metus“, – pabrėžė prof. R. Stukas.

Liaudiškai žmonės sako taip: reikia gerti žuvies taukų“. Tačiau specialstas pabrėžia, jog patys žuvų taukai – dar ne viskas. Labai svarbu perskaityti papildo sudėtį ir atkreipti dėmesį į polinesočiųjų omega-3 riebalų rūgščių kiekį.

„Pirkdami maisto papildą mes galime matyti, jog vienoje kapsulėje yra 1000 mg žuvų taukų. Tačiau kiek tame kiekyje polinesočiųjų omega-3 riebalų rūgščių? Vienų papildų kapsulėje – 300 mg, kitoje polinesočiųjų rūgščių 900 mg. Taigi, pastarieji papildai vertingesni, nes omega-3 poilinesočiosios rūgštys yra tai, ko Lietuvos gyventojams trūksta. Padauginti jų tikrai nepadauginsime, jei vartosime, kaip nurodyta ant pakuotės, nes, kaip rodo tyrimai, Lietuvos gyventojai riebių žuvų tikrai labai mažai valgo ir negauna, kiek reikia“, – akcentavo prof. R. Stukas.

Kur slypi pavojai

Paklaustas, kokių vitaminų nereikėtų padauginti. Prof. R. Stukas visų pirma minėjo tirpius riebaluose, nes jie kaupiasi. „Pvz. tikrai nereikėtų padauginti vitamino A. Vienas iš realiai pastebimų pašalinių reiškinių, kad padauginus vitamino A pradeda slinkti plaukai. Kartais žmogus galvoja, jog trūksta vitaminų, tad reikia dar daugiau. Tačiau nuo didelio vitamino A pertekliaus pradeda slinkti plaukai. Tai irgi nėra gerai“, – pavyzdį pateikė profesorius.

Vitaminas E taip pat yra tirpus riebaluose, tačiau didelės rizikos jo padauginus prof. R. Stukas neįžvelgė, nors kas per daug – nesveika.

„Jeigu geležies rezervas didelis, nėra prasmės didinti jos kiekį. Reikia tiek, kiek reikia – nei per daug, nei per mažai. Todėl jei žmogus valgo daug raudonos mėsos, jautienos, gauna vitamino B 12, papildų gal nebereikia. Tačiau jei žmogus visiškai nevalgo jautienos, yra prasmės pasižiūrėti, kokia feritino, geležies koncentracija kraujyje“, – paaiškino profesorius.

Kaip pastebi prof. R. Stukas, kai kurie žmonės nevalgo mėsos, bet džiaugiasi, kad gerai jaučiasi, geri geležies tyrimai: „Tačiau to nepakanka, būtinai reikia pažiūrėti, kokie rezervai. O jeigu koks auto įvykis ar ekstra operacija – žmogui iš tiesų kyla rizika, jei organizme nėra geležies atsargų“.

Specialisto nuomone, nereikia ir pulti tirtis visko iš eilės. Geriau subalansuoti mitybą. Ko reikėtų valgyti daugiau, ko mažiau, žmonės žino. Didesnė problema, kad žinodami netaiko sau.

Kas atsitinka kūnui netekus vidinės darnos

Prof. R. Stukas nesiėmė komentuoti DELFI skaitytojų patirčių ir kolegų komentarų apie vitaminus: „Kartais pacientas ne visada supranta, ką gydytojas nori pasakyti. Be to ne visada iš konteksto paimtas sakinys gali būti teisingai suprastas ir interpretuotas“.

Be to, prastos savijautos priežastis gali būti visai ne vitaminų stygius. „Mityba – tik viena iš sveikos gyvensenos sudėtinių dalių. Ne mažiau svarbus fizinis aktyvumas, darbo ir poilsio režimas, psichoemocinė organizmo būsena. Labai svarbi ir žmogaus vidinė darna, kurią dabar tiriame. Jei žmogus turi kažkokią problemą ir dėl jos nervinasi – nebūtinai dėl, atrodytų, rimto dalyko – tai tampa jo nuotaikos dominante, kuri neleidžia normaliai pailsėti ir gerai jaustis, todėl išbalansuoja organizmą. Visų gyvenimo gerovės veiksnių tyrimas rodo, kad jei vienas iš žmogaus gyvenimo komponentų sutrikęs, tada ir išsibalansuoja organizmas. Suvalgius vitamino tabletę – neišsibalansuos“, – apibendrino Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius.

Įspėjo apie didesnę vėžio grėsmę ir kitas rizikas

2011 metų spalio 10 dieną Minesotos universiteto (JAV) mokslininkai publikavo mokslinį straipsnį apie tai, jog moterys, vartojusios multivitaminų papildus, miršta dažniau nei moterys, kurios tokių papildų nevartoja.

Kaip rašė DELFI, vos po dviejų dienų Klyvlendo klinikos (JAV) mokslininkai paskelbė nustatę, kad vyrams, vartojantiems vitaminą E, tikimybė susirgti prostatos vėžiu yra didesnė.

Bet tokie tyrimų rezultatai nebuvo naujovė. Net septyni ankstesni tyrimai jau buvo parodę, kad vitaminai didina vėžio ir širdies ligų riziką bei trumpina gyvenimus. Nors bent jau JAV 2012 metais daugiau nei pusė amerikiečių vitaminus vartojo.

1994 metais JAV Nacionalinis vėžio institutas, bendradarbiaudamas su Suomijos Nacionaliniu visuomenės sveikatos institutu, ištyrė 29 000 Suomijoje gyvenančių vyrų. Visi jie buvo ilgalaikiai rūkoriai, vyresni nei 50 metų. Tokia grupė atrinkta dėl to, kad jai vėžio ir širdies ligų rizika yra didesnė. Tiriamiesiems buvo duodama vitamino E, beta-karoteno, jų kombinacija arba nė vieno iš jų. Rezultatas buvo aiškus: vartojusieji vitaminus ir papildus nuo plaučių vėžio ar širdies miršta dažniau nei jų nevartojantys – priešingai, nei tikėtasi.

Neaptiko naudos įrodymų

1996 metais Fredo Hutchinsono vėžio tyrimų centre (JAV) atliktas 18 000 savanorių tyrimas. Visiems jiems plaučių vėžio rizika buvo didesnė dėl kontakto su asbestu. Šiuo atveju taip pat buvo duodama vitamino A, beta-karoteno, jų derinio arba nė vieno iš jų. Mokslininkai tyrimą nutraukė anksčiau nei tikėtasi, nes suvokė, jog vartojančiųjų vitaminus ir maisto papildus mirtingumas nuo vėžio ir širdies ligų, lyginant su nevartojančiais, padidėjo 28 ir 17 procentų atitinkamai.

2004 metais Kopenhagos universiteto mokslininkai atliko keturiolikos randomizuotų tyrimų analizę – juose kartu dalyvavo 170 000 žmonių, vartojusių vitaminus A, C, E ir beta-karoteną. Kopenhagos mokslininkai norėjo išsiaiškinti, ar antioksidantai padeda apsisaugoti nuo žarnyno vėžio. Rezultatas mažai stebinantis – 1962 m. Nobelio taikos premija apdovanoto Linuso Paulingo išreklamuotų panacėjos savybių neužfiksuota.

Tyrimo autoriai rašė: „Negalėjome aptikti įrodymų, kad antioksidantai, naudojami kaip maisto papildai, gali apsaugoti nuo virškinimo sistemos vėžinių susirgimų. Netgi priešingai – panašu, kad jie didina mirtingumą“. Tie patys mokslininkai įvertino septynis geriausius šios srities tyrimus ir nustatė, jog mirtingumas vitaminų vartotojų grupėse buvo 6 proc. didesnis.

2005 metais Johnso Hopkinso medicinos mokyklos (JAV) mokslininkai įvertino devyniolika tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 136 000 žmonių ir nustatė didesnę mirtingumo riziką, susijusią su vitamino E vartojimu. Johnso Hopkinso Bloombergo visuomenės sveikatos mokyklos Žmogaus mitybos centro direktorius Dr. Benjaminas Caballero sakė: „Tai patvirtina mūsų žodžius. Įrodymų, kad reikėtų vartoti papildus su bet kokiu vitaminu, ypač su vitaminu E, tiesiog nėra. Žmonėms įskiepyta mintis, kad vitaminai nepakenks, gali būti ne tokia jau paprasta“.

Metais anksčiau ši medicinos mokykla žurnale „Journal of theAmerican Medical Association“ publikavo straipsnį, kuriame aprašė daugiau nei 9000 savanorių tyrimą – dalis jų didelėmis dozėmis vartojo vitaminą E. Nustatyta, kad vitamino vartotojams dažniau išsivysto širdies nepakankamumas.

2007 metais JAV Nacionalinio vėžio instituto mokslininkai ištyrė 11 000 vyrų, kurie vartotjo arba nevartojo vitaminų rinkinius. Vitaminų mėgėjai nuo pažengusių prostatos vėžio formų mirdavo dukart dažniau. 2008 metais atlikus visų egzistuojančių straipsnių apie antioksidacinių vitaminų vartojimo naudą analizę (kartu juose dalyvavo 230 000 žmonių) nustatyta, jog vitaminai didina vėžio ir širdies ligų riziką.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (63)