Pašnekovė sutrikusi – juk vos praėjusiais metais ji dalyvavo storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje, gydytojai nieko įtartino nerado. Dar daugiau – šis vėžys vadinamas gyvenimo būdą atspindinčia liga, tačiau vilnietė nevalgė daug riebaus maisto, laikėsi svarbiausių mitybos rekomendacijų. neturėjo antsvorio.

Apie tai, kiek dažnai reikia tikrintis, jei patenkate į rizikos grupę, apie šios ligos agresyvumą ir kas gali atitolinti vėžį, papasakojo Nacionalinio vėžio instituto Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro vadovė, gydytoja onkologė radioterapeutė Birutė Aleknavičienė.

Kas trečias - mirtinas

Vėžys yra pasaulinė problema, per gyvenimą jis paliečia vieną iš trijų vyrų ir vieną iš keturių moterų. Pastaraisiais metais vėžys yra vienos iš aštuonių pasaulyje įvykstančių mirčių priežastis. Paskutiniaisiais 30 metų sergamumo vėžiu dažnis pasaulio mastu padvigubėjo, numatoma, kad iki 2030 metų beveik patrigubės, tais metais vėžys bus diagnozuotas daugiau nei 20 mln žmonių ir daugiau nei 13 mln žmonių mirs nuo šios ligos. Lietuvoje paskutiniasiai metais diagnozuojama apie 18.000 naujų vėžio atvejų, kasmet nuo šios ligos miršta apie 8.000 Lietuvos gyventojų.

Birutė Aleknavičienė
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Storosios žarnos vėžys (kitaip vadinamas kolorektalinis vėžys (KRV)) yra trečias tarp dažniausiai pasitaikančių vyrų vėžio lokalizacijų (po plaučių ir prostatos vėžio) ir antra moterų onkologinė liga po krūties vėžio. Jis taip pat yra trečioji vyrų ir moterų mirties priežastis atskirai ir antroji mirties nuo vėžio priežastis tarp abiejų lyčių kartu. Mirtys nuo kolorektalinio vėžio sudaro apie 10% visų mirčių nuo vėžio. Sergamumas storosios žarnos vėžiu iki 45–50 metų amžiaus nėra didelis, bet didėjant amžiui auga vis labiau (9 iš 10 susirgusiųjų KRV yra vyresni nei 50 m.). Vyrų rizika susirgti storosios žarnos vėžiu didesnė nei moterų. 

2012 m. pasaulyje nustatyta apie 1,4 mln naujų KRV atvejų. KRV yra antroji tiek vyrų, tiek ir moterų mirčių nuo vėžio priežastis Europoje. 2012 metais čia nustatyta 447 tūkst. naujų kolorektalinio vėžio atvejų ir 215 tūkst. mirties nuo šios ligos atvejų. 

Lietuvoje (2012 m. NVI duomenimis) buvo nustatyta 1.679 nauji kolorektalinio vėžio atvejai (sergamumas 56,2/100.000 gyventojų), tarp jų – 952 gaubtinės žarnos vėžio ir 727 – tiesiosios žarnos vėžio atvejai. 2012 m. Lietuvoje nuo storosios žarnos vėžio mirė 927 gyventojai (mirtingumas – 31,0/100.000 gyventojų), iš jų – 516 nuo gaubtinės žarnos vėžio ir 411 – nuo tiesiosios žarnos vėžio.

Pasaulyje, ypač industrinėse šalyse, tebėra aukštas sergamumo kolorektaliniu vėžiu lygis, tuo tarpu jis mažesnis Rytų Europoje, Azijoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje. 2008 metais aukščiausiais sergamumas KRV buvo nustatytas Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Europoje ir Šiaurės Amerikoje, tuo tarpu mažiausias sergamumas buvo Afrikoje, Centrinėje Azijoje ir ženkliai aukštesnis vyrų nei moterų. Kai kuriuose geografiniuose rajonuose gyventojų sergamumas kolorektaliniu vėžiu išaugo, nors tradiciškai anksčiau buvo žemas: vyrų sergamumas Ispanijoje (kasmet diagnozuojama 29.000 naujų atvejų), Rytų Azijoje bei Centrinėje ir Rytų Europoje – Slovakijoje (92 atvejai/ 100.000), Vengrijoje (87), Čekijoje (81), moterų sergamumas Norvegijoje (54), Danijoje (53), Olandijoje (50), Balkanų šalyse sergamumas mažesnis – Bosnijoje ir Hercigovinoje (30 vyrų, 19 moterų), Graikijoje (25 ir 17), Albanijoje (13 ir 11). Mirtingumo rodikliai iš dalies atkartoja sergamumo geografiją, bet kai kuriose šalyse yra aukšti lyginant su santykinai žemais sergamumo rodikliais (Moldova, Rusija, Juodkalnija, Lenkija ir Lietuva).

Įdomu, kad Čekijos ir Japonijos moterų sergamumo rodikliai viršija JAV, Kanados ir Australijos, kur šie rodiklai mažėja ar tampa stabilūs. Ši neigiama tendencija atspindi įvairių rizikos veiksnių kombinacijos (pakitusios mitybos, nutukimo ir intensyvaus tabako rūkymo) poveikį. JAV yra vienintelė šalis, kur per 1975–2006 metų laikotarpį ženkliai mažėjo tiek vyrų, tiek ir moterų sergamumas storžarnės vėžiu dėl ankstyvų stadijų vėžio ir ikinavikinių pažeidimų nustatymo, atliekant atrankinės patikros programą dėl KRV. Dėl pagerėjusio gydymo ir ankstyvosios diagnostikos kai kuriose vakarų šalyse mirtingumo nuo KRV lygis mažėja, tačiau jis tebeauga šalyse, kuriose ekonomika ir sveikatos apsaugos infrastruktūra silpnesnė, ypač Pietų ir Centrinėje Amerikoje bei Rytų Europoje. 

Atlikti emigrantų iš Japonijos į JAV, į Izraelį emigravusių Azijos žydų, į Australiją emigravusių Rytų Europos žmonių tyrimai atskleidė, kad emigrantų sergamumas kolorektaliniu vėžiu tapo toks, kaip juos priėmusios šalies žmonių. Nėra jokių abejonių, kad tikriausiai mityba galėjo taip pakeisti sergamumą KRV.

Gyvenimo būdą atspindinti liga

Su aukšta storosios žarnos vėžio rizika siejamas gausus alkoholio varojimas ir tabako rūkymas; cholesterolio prisotintas ir kaloringas maistas; mityba, kurioje stinga folinės rūgšties, vitamino B6, kalcio, seleno, vit.C; didelis riebalų kiekis ir labai mažas skaidulų kiekis vartojamuose maisto produktuose. 

Yra duomenų, kad vartojant mažiau mėsos, ankštinių kultūrų valgymas mažiausiai 3 kartus per savaitę sumažina storosios žarnos vėžio riziką apie 33%, o rudųjų ryžių vartojimas mažiausiai 1 kartą per savaitę sumažina riziką apie 40%. Dažnas virtų žaliųjų daržovių, riešutų, džiovintų vaisių, ankštinių daržovių ir rudųjų ryžių vartojimas siejamas su mažesne storosios žarnos polipų rizika. Aukštas kalcio kiekis maiste labiau apsaugo nuo navikų išsivystymo distalinėje gaubtinės žarnos dalyje ir tiesiojoje žarnoje, lyginant su proksimaline gaubtinės žarnos dalimi. Gaubtinės žarnos vėžio rizika mažėja vartojant daugiau džiovintų produktų ir kalcio. 

Kolorektalinis vėžys dar vadinamas ,,gyvenimo būdą atspindinti liga“. Kolorektalinio vėžio rizikos veiksniai – rūkymas, fizinis neaktyvumas, antsvoris ir nutukimas, perdirbdos mėsos vartojimas ir besaikis piktnaudžiavimas alkoholiu, neteisinga mityba – yra kontroliuojami. Šiuos veiksnius, kurie (tyrimų duomenimis) įtakoja kolorektalinio vėžio vystymąsi, gyventojai turėtų žinoti, pasistengti maksimaliai jų išvengti. Taip dalis gyventojų be didelių pastangų galėtų apsisaugoti nuo susirgimo storžarnės vėžiu. Gyventojai turėtų žinoti, kad nejudrumas taip pat svarbus KRV išsivystymo rizikos veiksnys – mokslinių tyrimų duomenimis, reguliarūs fiziniai pratimai sumažina KRV riziką apie 40% (nepriklausomai nuo kūno masės indekso (KMI)). 

Didžioji dauguma kolorektalinio vėžio yra sporadinės kilmės, likusieji atvejai pasitaiko pacientams, kurie priklauso aukštos rizikos grupei. Kai kurie pacientai turi polinkį susirgti kolorektaliniu vėžiu dėl paveldimų ligų, tokių kaip šeiminė adenominė polipozė, paveldimas nepolipozinis kolorektalinis vėžys, opinis kolitas. Žarnos gleivinės polipų buvimas žymiai padidina KRV riziką, kuri priklauso nuo polipų dydžio, histologijos bei displazijos laipsnio. Beveik pusėje didesnių nei 2 cm polipų aptinkami įvairaus laipsnio pakitimai, tačiau supikybėja tik 5% tubulinių adenomų, apie 40 % viliozinių adenomų, apie 20% – mišrių formų adenomų. KRV išsivystymo rizika pacientams, paveldėjusiems šeiminę adenominę storojo žarnyno polipozę, beveik 100%. 

Sergančiųjų opiniu kolitu ir Krono liga KRV rizika taip pat padidėja – nuo 5 iki 11 kartų aukštesnė nei buvusios bendrosios populiacijos ir 20 kartų aukštesnė nei pastarosios. Kelių tyrimų rezultatai rodo aukštą pirmos eilės šeimos narių riziką tų pacientų, kuriems buvo diagnozuotas KRV ir storžarnės adenoma – beveik 20–30% atvejų pirmos eilės šeimos nariams išsivysto KRV. Nuo 5 iki 10% kolorektalinio vėžio nustatoma žmonėms, turintiems kurį nors genetinį sindromą, tokį kaip šeiminė adenominė polipozė, Gardner, Turcot ar Lynch sindromą. Be to, radioterapija ar anksčiau atlikta pilvo chirurginė operacija gali padidinti šio vėžio riziką. Pacientai, kuriems nustatytas Peutz–Jegher sindromas ar juvenilinė storžarnės polipozė, nėra ypatingai aukštos kolorektalinio vėžio rizikos grupėje. Buvimas asbesto aplinkoje, susijusioje su profesija, patrigubina gaubtinės žarnos vėžio riziką lyginant su likusia bendrąja populiacija.   

Išgyvenamumą lemia ankstyvas nustatymas

Gaubtinės žarnos vėžys beveik tris kartus dažnesnis nei tiesiosios žarnos vėžys. Bendras vyrų ir moterų sergamumas gaubtinės žarnos vėžiu ir mirtingumas nuo jo mažėjo nuo 1980-jų vidurio, skirtingai nei ankstesniame dešimtmetyje; šis mažesnis mirtingumas tikriausiai susijęs su dabartinėmis geresnėmis gydymo galimybėmis ir galimybėmis aptikti ligą ankstesnės stadijos –KRV diagnozės nustatymo metu lokali liga konstatuojama apie 37% pacientų, sritinis ligos išplitimas – apie 37% pacientų, tolimosios metastazės – apie 20% susirgusiųjų, apie 6% pacientų ligos stadijos nustatyti nepavyksta. 

Foto: Vida Press

KRV sergančių pacientų išgyvenamumas iš esmės priklauso nuo ligos stadijos diagnozės nustatymo metu. Penkerių metų išgyvenamumo rodikliai lokalaus, sritiškai ir toli nuo pirminio židinio išplitusio gaubtinės žarnos vėžio atvejais yra 90, 70 ir 12% atitinkamai. Taigi, labai svarbu nustatyti ankstyvos stadijos storosios žarnos vėžį (kai paliesta vien tik žarna), nes tai nulemia gerus gydymo rezultatus. Vis dėlto net ir esant tolimam išplitimui chirurginis vienos ar kelių storosios žarnos piktybinio naviko metastazių į plaučius ar kepenis pašalinimas pacientams gali pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir pailginti jo trukmę. 

Moksliniai tyrimai parodė, kad atrankinės patikros dėl kolorektalinio vėžio programos gali sumažinti sergamumą šia liga (diagnozuojant ikivėžinius pakitimus) bei mirtingumą nuo jos (anksti diagnozuojant ligą ir sėkmingai ją gydant). Tyrimai parodė, kad sigmoskopija, atlikta 55–64 metų žmonėms atrankinės patikros metu, sumažina sergamumą kolorektaliniu vėžiu iki 33% ir iki 43% – mirtingumą nuo jo. 

Atsižvelgiant į ligai būdingą amžių, siekiant sumažinti mirtingumą nuo KRV ypač didelį dėmesį reikėtų skirti tuose kraštuose, kur žmonių populiacija sensta ir kuri laikosi vakarietiškos gyvensenos. Šiose šalyse turi būti stengiamasi diegti organizuotą atrankinės patikros programą, kurioje dalyvautų kuo daugiau tikslinės grupės asmenų. 

Lietuvoje nuo 2009 m. buvo pradėta atrankinės patikros dėl kolorektalinio vėžio programa Vilniaus ir Kauno apskrityse, o nuo 2014 m. liepos 1 d. – visoje Respublikoje. Pagal šią programą visi 50–74 m. amžiaus vyrai ir moterys gali pasitikrinti nemokamai, jie teturi kreiptis į savo šeimos gydytoją. Nurodyto amžiaus grupei priklausantiems gyventojams kas 2 metus atliekamas slaptojo kraujo išmatose testas – jei šis testas teigiamas, pacientas siunčiamas atlikti kolonoskopiją. Šios procedūros metu aptikus pakitimus, jie turi būti gydomi ar stebimi (priklauso nuo pakitimų pobūdžio).

Kai kuriems dveji metai – per retai

Nepaisant mokslinių tyrimų, nurodančių, kad atrankinės patikros programa dėl KRV mažina sergamumą kolorektaliniu vėžiu ir mirtingumą nuo jo, programa vangiai diegiama į kasdienę klinikinę praktiką. Greičiausiai dėl to, kad visuomenė nepakankamai žino apie programą ar nepakankamai supranta šių tyrimų naudą; kad gydytojai nekviečia gyventojų ir neragina jų dalyvauti šioje programoje. Tuo tarpu, gyventojų atrankinės patikros programa dėl KRV atneš naudos tuo atveju, jei programa bus atliekama sistemingai, apims visą tikslinę populiaciją ir bus vykdoma kokybiškai. Norint tai pasiekti būtina organizuoti adekvačią kvietimo sistemą; atitinkamą diagnozės nustatymą, gydymą ir pacientų stebėseną; programos vykdymo kokybės kontrolę; sukurti informacinę sistemą, apimančią tikslinę populiaciją, atrankinės patikros tyrimų duomenis, jų įvertinimą bei nustatytą diagnozę.

Gali būti atvejų, kai vėžio neaptinkama atliekant atrankinės patikros tyrimą, bet jis pasireiškia anksčiau nei per 2 metus nuo paskutiniojo tyrimo, tokie atvejai vadinami intervaliniu vėžiu ir turi būti atskirai išanalizuojami išsiaiškinant galimas jų priežastis.

Vėžys išsivysto tada, kai organizmas nebesugeba kontroliuoti ląstelių dalijimosi proceso. Malignizacija nėra staigiai vykstantis procesas, ją sąlygoja daugelis genų, o taip pat endogeninių ir egzogeninių veiksnių. Paprastai šis procesas trunka keleris metus, tačiau gali būti ir greita proceso eiga. Amerikos onkologų draugija paskelbė duomenis apie gyventojų riziką per gyvenimą susirgti vėžiu: skelbiama, kad vyrų rizika susirgti vėžiu per visą gyvenimą lygi 43,31%, o KRV – 4,84% , t.y. 1 iš 21 gali būti diagnozuota ši liga; moterų rizika susirgti vėžiu per visą gyvenimą lygi 37,81%, o KRV – 4,49% , t.y. 1 iš 22 gali būti diagnozuota ši liga. 

Ankstyvų stadijų kolorektalinis vėžys dažnai nesukelia jokių simptomų, apie 25% gaubtinės žarnos ir apie 50–70% tiesiosios žarnos vėžio diagnozuojama tada, kai jis pažeidžia visą žarnos sienelę ir apie 50–60% atvejų diagnozės metu aptinkama metastazių limfmazgiuose.

Siekiant kuo anksčiau diagnozuoti ligą gyventojai turi kreiptis į šeimos gydytoją vos pajutę tam tikrus simptomus, kurių anksčiau nepastebėjo. Šie simptomai gali būti tokie:

- storosios žarnos veiklos pakitimai (viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, ypač jei tuštinantis kraujuojama) be aiškios priežasties, trunkantys ilgiau nei 6 savaites
- kraujas išmatose (gali būti nuo šviesiai iki tamsiai raudonos spalvos)
- pilvo skausmai
- anemija
- svorio netekimas dėl neaiškios priežasties
- pilnumo jausmas žarnyne po tuštinimosi
- nepaaiškinamas didelis nuovargis.
Kartais storosios žarnos vėžys gali sukelti žarnų nepraeinamumą. Šiuo atveju atsiranda pykinimas ar vėmimas, vidurių užkietėjimas, dieglių pobūdžio skausmai, pilvo pūtimas. Tačiau šie simptomai būna ligai išplitus.