Kaip sužinoti, kad tave ištiko širdies infarktas? 

Dauguma žmonių jaučia skausmą, spaudimą ar slėgimą krūtinėje. Gydytojų vadinamas holivudinis širdies infarktas, kai žmogus staiga griebiasi už krūtinės ir parkrinta ant žemės, ištinka retai. Be skausmo krūtinėje ar vietoj jo, maždaug trečdalis žmonių jaučia tokius simptomus kaip pilvo skausmai, stiprus prakaitavimas, skausmas nugaroje, skausmas kakle, pykinimas ir vėmimas. Daug žmonių nekreipia dėmesio į tokius simptomus, pažymi Amerikos kardiologijos koledžo viceprezidentė, daktarė Mary Norine Walsh. 

Kaip sužinoti, kad kiti simptomai, be skausmo krūtinėje, yra sukelti širdies infarkto? 

Jei šie simptomai pasireiškia staiga, arba jeigu jie per kelias valandas ar dienas stiprėja, tuomet galima manyti, kad juos kelia širdies infarktas. Tokiu atveju nedelsiant kreipkitės į medikus. 

Ar moterų infarkto simptomai skiriasi nuo vyrų? 

Veikiausiai ne, bet moterys labiau delsia ieškoti medicininės pagalbos ir gydytojai dažniau pražiopso jų simptomus, ypač jei moteris yra jaunesnė, pažymi M. N. Walsh. Moteris širdies infarktai paprastai ištinka dešimčia metų vėliau negu vyrus, todėl gydytojai dažnai nesureikšmina vidurinio amžiaus moterų simptomų.  

Ką daryti, pajutus širdies infarkto simptomus? 

Kvieskitės greitąją medicinos pagalbą, kad jus kuo skubiau nuvežtų į ligoninės priėmimo skyrių. Jei nusprendėte vykti į ligoninę savarankiškai, nebandykite vairuoti patys – paprašykite, kad jus nuvežtų šeimos narys ar bičiulis.

Greitosios pagalbos medikai pakeliui į ligoninę gali padaryti elektrokardiogramą, kuri parodys, ar jus ištiko širdies infarktas. Jei jums iš tikrųjų infarktas, paramedikai perduos šią informaciją ligoninės priėmimo skyriui, kuriame jūsų jau lauks pasirengę medicinos darbuotojai. 

Greitosios pagalbos medikai tai pat gali uždėti jums deguonies kaukę ir suleisti vaistų, kurie sumažins skausmą, kol pasieksite ligoninę. Be to, mažesnė tikimybė, kad greitosios pagalbos automobilis įstrigs transporto grūstyse. 

Kaip sužinoti, ar jūsų vietos ligoninėje skubiai gydomi infarkto ištikti pacientai? 

Ištikus širdies infarktui, laikas yra labai svarbus, ir nors dauguma ligoninių šiandien dirba kur kas greičiau negu prieš dešimt metų, kai kurios iš jų yra greitesnės už likusias. Paprastai greitosios pagalbos tarnyba žino, į kurią ligoninę reikia vežti pacientus, taigi nešvaistykite laiko, ginčydamiesi su paramedikais, kai esate ištiktas infarkto. „Esu turėjusi pacientų, kurie vidury infarkto tris valandas važiavo į mano ligoninę, nes jiems atrodė, kad reikia vykti į didelį medicinos centrą, - pasakojo M. N. Walsh. – Jeigu paramedikai sako, kad veš jus būtent į tą ligoninę, ten ir važiuokite“. 

Kokie yra stipraus aortos vožtuvo susiaurėjimo (stenozės) simptomai? 

Kardiologai sako, kad ši su amžiumi susijusi liga turi tris klasikinius simptomus: dusulį, skausmą ar sunkumo jausmą krūtinėje ir nualpimą. Dažnai tokie požymiai nurašomi įprastam silpnumui, kuris ateina su amžiumi. Prieš šešis mėnesius viena 85 metų senolė dar vairavo automobilį ir pati apsipirkdavo parduotuvėje. Dabar ji nieko pati nebeatlieka. Jos vaikai tai pastebėjo, bet sako: „Na, jai 85 metai. Ko norėti?“, teigė daktaras Michaelas Mackas iš „Baylor Health Care System“. Medikai tokiam žmogui gali diagnozuoti anemiją ar problemas su skydliauke. Daugeliui vyresnio mažiaus žmonių stiprus aortos vožtuvo susiaurėjimas niekada taip ir nenustatomas, sakė daktaras Howardas Herrmannas iš Pensilvanijos universiteto. 

Kaip gydytojas gali nustatyti, kad simptomus kelia susiaurėjęs aortos vožtuvas? 

Gydytojas paciento krūtinėje gali išgirsti specifinius ūžesius. Echokardiograma taip pat parodo susiaurėjusią aortą ir pažeidimo mastą. 

Ar visiems pacientams keičiami stipriai susiaurėję aortos vožtuvai

Šiais laikais atliekami perkateteriniai aortos vožtuvo persodinimai, kurie leidžia chirurgams pakeisti vožtuvus be širdies atvėrimo operacijų. Taigi dabar persodinti vožtuvą galima ir tiems pacientams, kuriems anksčiau rizika mirti per širdies atvėrimo operaciją būdavo pernelyg didelė. Tačiau H. Herrmannas įspėja, kad kai kurie pacientai vis tiek gali būti per silpni tokioms procedūroms arba sirgti kitomis gyvenimo trukmę ribojančiomis ligomis, pavyzdžiui, vėžiu ar demencija.