Vidinėje sėklidės sienelės pusėje išsiraitę apie 300 sėklą gaminančių kanalėlių. Kiekvieną tokį kanalėlį sudaro nuo vieno iki trijų vamzdelių, kurių ilgis įvairuoja nuo 30 iki 100 cm. Kanalėliai yra tuščiaviduriai – su tvirtomis sienelėmis. Didžioji dalis sėklos gaminimo procesų ir vyksta tose sienelėse.
Kanalėlio sienelę sudaro dviejų tipų ląstelės – spermatogoninės ląstelės ir Sertolio ląstelės. Pirmosios yra užuomazginės ląstelės – motininės ląstelės, duodančios pradžia kiekvienam spermatozoidui. Jos buriasi priešais išorinę sienelės pusę, o jas supa Sertolio ląstelės, kurios savotiškai slaugo, augina ir lydi spermatogonines ląsteles.
Kai prasideda virsmo į spermatozoidus procesai, spermatogoninės ląstelės pradeda dalintis: chromosomos skyla į poras ir susiformuoja du spermatocitai, iš jų – keturios spermatidės, kurios bręsdamos virsta spermatozoidais. Besidalijančias spermatides Sertolio ląstelės apsupa ir tarsi biologinis konvejeris stumia jas į sėklos kanalėlio centrą. Spermatozoidus brandina Sertolio ląstelių sekretiniai baltymai.
Tiesa, Sertolio ląstelės ne tik savotiškai "maitina" ir transportuoja spermatides, bet ir absorbuoja nusimestą citoplazmą ir kitus ląstelės organoidus. Paprasčiau tariant, nusimesdamos juos spermatidės virsta lengvais ir vikriais spermatozoidais, o išmėtytus jų brendimo rūbus surankioja Sertolio ląstelės.
Įsižiūrėjus į sėklinį kanalėlį pro mikroskopą, galima išvysti spermatozoidų rikiavimąsi. Na, o subrendę spermatozoidai kaupiami savotiškame produkcijos sandėlyje – sėklidės prielipe, kur ir laukia savo eilės. Vienas sėklidės prielipas sveria apie 3 gramus, o jį sudaro labai vingiuotas maždaug 7 m ilgio latakas, kuris apačioje pereina į sėklinį lataką – juo sėkla orgazmo metu iššvirkščiama į aplinką.
Tokios tad tokelės.
