Dėl kelių žaizdų – kryžiaus keliai po gydymo įstaigas
„Užkliuvus kojoms už išsikraipiusių šaligatvio plytelių pargriuvau. Stipriai susimušiau ir nusibrozdinau kelią, pirštą, plaštaką ir alkūnę, susiplėšiau rūbus. Laimė, šalia buvęs žmogus skubiai mane nuvežė į Širvintų ligoninę, mat buvo savaitgalis ir tuo metu buvau šiame rajone. Ten man buvo suteikta būtinoji medicininė pagalba“, - pasakojo moteris.
Sekmadienį grįžusi į Vilnių ji iš karto vėl kreipėsi į medikus. Kadangi Antakalnio poliklinika, kurioje yra registruota, nedirbo, moteris pasiskambino į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę.
„Registratorė patikino, kad pertvarstyti žaizdas šioje ligoninėje galima. Nuvykusi laukiau eilėje, nes mano atvejis buvo neskubus. Priėjus eilei, po maždaug 40 minučių, man buvo pasiūlyta pačiai nusipirkti tvarsčius, nes, pasak registratūros darbuotojos, ligoninė tokių neturi ir gali nebent apsukti bintu. Taigi išėjau ieškoti sekmadienį dirbančios vaistinės, kurioje galėčiau įsigyti tvarsčių. Grįžus su tvarsčiais, ta pati darbuotoja nusivedė į procedūrinį ir pradėjo tvarstyti žaizdas, pertvarstė dvi iš keturių ir pasakė, kad daugiau niekuo negali padėti, nes nebeturi vandenilio peroksido. Tuomet vėl keliavau į vaistinę, nusipirkau reikiamų priemonių ir namuose pati persirišau kitas dvi žaizdas. Žaizdos toliau skaudėjo, tino pirštas ir alkūnė, turėjau nuolat gerti vaistus nuo skausmo.
Galiausiai, sulaukusi pirmadienio, 7 ryto nuvykau į Antakalnio polikliniką. Poliklinikoje mane užregistravo 19 val. pas šeimos gydytoją. Klausiau, ar negalima man tiesiog pertvarstyti žaizdų, ar būtina laukti vakaro. Buvo paaiškinta, kad šeimos gydytoja turi apžiūrėti žaizdas ir tik tada gali nusiųsti mane į procedūrinį. 19 val. atvykus pas šeimos gydytoją, ji žaizdų neapžiūrėjo, o tiesiai nusiuntė į procedūrinį. Ten sesutė, pamačiusi žaizdas, išsigando, kad jos prastai ar net visai neišvalytos, paraudusios ir patinusios. Alkūnės žaizdoje, kuri yra giliausia, jau matosi pajuodusių negyvos odos darinių. Ji paskambino šeimos gydytojai ir primygtinai ragino ateiti ir apžiūrėti žaizdas, kad paskirtų tolesnį gydymą. Gydytoja po įkalbinėjimų teikėsi ateiti, žvilgtelėjo į žaizdas ir tepasakė: „ateikite rytoj pusę aštuonių“, - ir greičiausiai išskubėjo namo, nes jau nevilkėjo balto chalato. Sesutė vėl sutvarstė žaizdas su betadino tamponais ir keletą kartų atsiprašiusi už biurokratinę sistemą, išleido namo“, - savo istoriją tęsė moteris.
Tačiau vakare, kamuojama didžiulio skausmo, kurio nenumalšino net vaistai, ji nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (RVUL), kurioje įtikinėjo registratores, kad jai būtina specialisto traumatologo konsultacija, kaip toliau gydyti žaizdas. Galiausiai, pasirašiusi dokumentą, kad sutinka mokėti už paslaugas, jeigu jos pasirodys nebūtinosios pagalbos, ji gavo eilės numerėlį, tačiau išgirdo, kad konsultacijos turės laukti apie 5 valandas.
„Draugas pradėjo skambinti į privačias klinikas ir ieškoti, kas galėtų suteikti man pagalbą. Kadangi jau buvo vėlus vakaras, pavyko rasti vieną privačią kliniką, kurioje budinti sesutė rūpestingai su antiseptiku išplovė kiekvieną žaizdą, pertvarstė ir maloniai pakonsultavo, kad, siekiant išvengti užkrėtimo, būtina gerti antibiotikus. Taip pat sužinojau, kokių priemonių įsigyti tolimesnei žaizdų priežiūrai, ir pasidarė ramiau, nes pagaliau žinau kaip gydytis toliau, kad nesusilaukčiau rimtų pasekmių dėl užleistų žaizdų. Suprantu, jog sesutė dirbanti privačioje klinikoje, greičiausiai gauna didesnį atlyginimą nei profesionalai, dirbantys valstybinėje sveikatos apsaugos sistemoje. Bet tuomet kyla klausimas: kokia turi būti alga, kurią gaunant neišnyktų gydytojo žmogiškumas?“ - piktinosi moteris.
Ar tikrai galėjo taip nutikti?
Pasak Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vyriausiosios slaugos administratorės Raimondos Steikūnienės, ligoninė sudariusi sutartis su poliklinikomis poilsio dienomis teikti pacientams jų paslaugas, todėl pacientai iš tiesų gali atvykti į priėmimo skyrių ir dėl žaizdų perrišimo, nors dažniausiai tai nėra būtinoji pagalba.
„Kokių tvarstymo priemonių reikia, nusprendžia gydytojas. Tačiau noriu patikinti, kad mes perkame viską, ko gali prireikti pacientams. Tvarsčiai konkurso būdu perkami tokie, kokių pageidauja gydytojai, skyrių vedėjai. Tikrai jų turime visokių, įvairiausioms žaizdoms tvarstyti. Juk pas mus atliekama tiek daug įvairių operacijų – tiesiog negalime neturėti reikalingų priemonių. Galbūt įvyko nesusikalbėjimas, o gal patarti pacientei nusprendė žmogus, kuris neturi kompetencijos tai daryti. Tik tuo atveju, jeigu žmogus nori kokio nors ypatingo tvarsčio, galime pasiūlyti tik tai, kas yra pas mus. Tačiau pacientas gali atsinešti savo tvarstį pats“, - tikino pašnekovė.
Pacientės tvirtinimas, kad jai nebuvo suteikta pagalba, nes baigėsi vandenilio peroksidas, ligoninės atstovei skamba keistai. Pasak jos, net jei taip nutiktų, visada galima pasirinkti kitas dezinfekcijos priemones. „Žinoma, kartais gali įvykti ir netikėčiausių dalykų. Todėl kiekvieną atvejį reikėtų nagrinėti atskirai“, - sakė R. Steikūnienė.
Tie patys pacientų srautai – metų metus
Didžiulių pacientų srautų savaitgaliais RVUL sulaukia jau ne vienerius metus. Kaip DELFI anksčiau yra pasakojęs Skubiosios pagalbos skyriaus gydytojas ortopedas traumatologas Dalvinas Vaitiekūnas, atšilus orams pacientų ypač padaugėja. Tuo metu iš 899 pacientų, kurie kreipėsi į ligoninę dėl skubios pagalbos, net 386 prireikė traumatologų pagalbos. Šiltuoju metų laiku net įprastą darbo dieną traumatologų pacientų skaičius gali perkopti per100.
Dažniausiai medikams tenka siūti ir tvarstyti žaizdas, kai pradėję lauko darbus žmonės susižaloja naudodamiesi įvairiais įrankiais – kampiniais šlifuokliais, grandininiais pjūklais, kirviais ir kt. Jaunimo žaizdos – užlipus ant stiklų, neatsargiai maudantis vandens telkiniuose. Jaunesni žmonės dažniau atvyksta ir nudegę – vieni nukenčia užsimetę kepsninės žarijų, kiti pila degius skysčius į laužą, padauginę alkoholio neatsargiai elgiasi pirtyse. Gydytojas pabrėžia, kad iškylų gamtoje aukos dažniausiai į medikus kreipiasi būdami neblaivūs.
Prasidėjusią vasarą, pasak medikų, galima sieti ir su dažnesnėmis traumomis, kurias patiria dviratininkai, riedlenčių ar riedučių sporto entuziastai. Prie vasaros traumų medikai juokaudami priskiria ir šunų įkandimus, nes per karščius jų taip pat padaugėja.
