Medikai mato naują grėsmę
Jau seniai ne naujiena akiniai, nepraleidžiantys ultravioletinių (UV) spindulių. Jų neigiamas poveikis žmogaus odai ir akimis įrodytas. Būtent su šio spektro spinduliais siejamos tokios pavojingos, apakimu besibaigiančios, akių ligos, kaip geltonosios dėmės ir pan. Tačiau plintant šiuolaikinėms technologijoms, kurios gerokai keičia mūsų gyvenimo būdą, medikai prabilo apie naują pavojų – vadinamąją mėlyną šviesą, kuri sklinda iš daugybės prietaisų ir dirbtinio apšvietimo lempučių.
„Pastaruoju metu mokslininkai labai sunerimę dėl mėlynos šviesos, kuri mus dabar supa iš visų pusių. Mėlyna šviesa spektre visai šalia UV spindulių, riba tarp mėlynos šviesos ir UV spindulių yra dirbtinė. Taigi tai taip pat aukštos energijos spinduliai, kurie prisideda prie degeneracinių akių ligų atsiradimo. Jau įrodyta, kad geltonosios dėmės atsiradimą tikrai skatina UV spinduliai, tačiau manoma, kad toks pats poveikis ir mėlynos šviesos. Diagnozuoti 50 metų žmogui kataraktą šiandien taip pat nėra naujiena, nors tai nėra normalu. Paprastai paaiškėja, kad šie žmonės daug skaito ar rašo prie dirbtinio apšvietimo, daug dirba kompiuteriu. Ne veltui jau gaminami lęšiai, sulaikantys ne tik UV spindulius, bet ir mėlyną šviesą“, - teigė Santariškių klinikų Vaikų ligoninės ir Optometrijos centro gydytoja dr. Jolanta Bendorienė.
Medikė prisipažino prie lovos, kur vakarais daug skaito, ji vis dar įsisukusi kaitrinę lemputę. Tą patį padaryti siūlo ir kitiems.
Pasak pašnekovės, mėlyna šviesa veikia ne tik mūsų akis, bet, kaip parodė ne vienas tyrimas, turi įtakos visai organizmo būklei, kadangi ji sutrikdo melatonino lygį organizme. Dėl to sutrinka miegas, prasideda depresija ir kiti psichikos negalavimai.
Tyrimais įrodytos sąsajos su ligomis
Kai kurie tyrimai rodo, kad mėlyna šviesa gali ir visam laikui pažeisti tinklainę, o šiuolaikiniai elektroninių prietaisų ekranai išskiria net keletą kartų daugiau mėlynos šviesos nei ankstesnieji. Tuo tarpu biuro darbuotojai prie šių ekranų praleidžia praktiškai visą darbo dieną.
Taip pat teigiama, kad dirbtinis apšvietimas gali padidinti krūties vėžio riziką, sukelti virškinamojo trakto, širdies ir kraujagyslių sutrikimus, o tyrimo su žiurkėmis metu nustatyta, kad mėlyna šviesa sukelia depresiją ir slogią nuotaiką. Pasak mokslininkų, ši šviesa atrodo balta, ji, skirtingai nei įprasta šviesa, mažina melatonino kiekį organizme, todėl kurį laiką jaučiamės žvalesni. Mat tiek dirbtinis apšvietimas, tiek visi elektroninių prietaisų ekranai mūsų organizmui duoda signalą nemiegoti. Tačiau ilgainiui natūralus budrumo ir poilsio ritmas išbalansuojamas ir prasideda įvairios bėdos. Todėl patariama nesinaudoti kompiuteriu ar kitu prietaisu likus valandai iki miego, nakčiai išjungti mėlyną šviesą skleidžiančius prietaisus.
Taigi svarbiausias mechanizmas, kurį iš rikiuotės išveda dirbtinė šviesa, – mūsų biologinis laikrodis. Būtent jis atsakingas už tai, kodėl vienu paros metu norime miego, o kitu jaučiatės žvalūs: viskas priklauso nuo išskiriamų hormonų. Biologiniam laikrodžiui taip pat tenka ir kitų organizmo funkcijų priežiūros pareiga: kalbame apie riebalų skaidymą, kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje. Vienas iš svarbiausių miegą reguliuojančių hormonų – melatoninas. Šio hormono sumažėjimas naktį reiškia, kad žmogus ima patirti nemigos epizodus. Miego trūkumas savo ruožtu trikdo imuninės sistemos veiklą, skatina nutukimo, antro tipo diabeto, širdies ligų riziką.
Tyrimai parodė, kad dirbtinė šviesa nakties metu didina vėžio riziką. Ištyrus daugiau nei 2 tūkst. vyrų, dirbančių naktimis – paaiškėjo, jog jiems kyla didesnis prostatos vėžio pavojus. Kiti mokslininkai išsiaiškino, kad dirbant naktimis net 60 proc. padidėja krūties vėžio rizika, kuri siejama su dirbtinu apšvietimu, skleidžiančiu mėlyną šviesą.
Tuo tarpu kai kurie mokslininkai pataria manipuliuoti šviesa pagal poreikį. Jeigu rytais norite jaustis žvalūs, geriausia įsijungti energiją taupančias lemputes. Tačiau vakare, kai budrumo nebereikia, blausi šviesa esą pats geriausias pasirinkimas.
Kokios lemputės iš tiesų sveikesnės?
Efektyvaus energijos naudojimo tyrimų ir informacijos centro vadovas Romualdas Škėma DELFI pasakojo, kad šiuo metu lempučių šviesa varijuoja nuo gelsvos iki šaltos baltos ir melsvos. Europoje vykdoma labai daug mokslinių tyrimų, susijusių su šių lempučių skleidžiamos šviesos poveikiu žmonių sveikatai, sudarytas ilgas sąrašas sveikatos sutrikimų, kurie dėl šių lempučių gali paūmėti.
„Labai daug kalbama apie šių lempučių poveikį mūsų psichologinei savijautai. Nurodoma, kad jautresnis, tam tikrų silpnų vietų turintis žmogus dėl šių lempučių skleidžiamos šviesos ima blogiau jaustis, netgi gali pajusti depresijos požymius“, - teigė specialistas.
Epilepsija sergančių žmonių teises ginanti organizacija „Epilepsy Action“ teigia, kad šios lemputės esą gali provokuoti simptomus, primenančius epilepsijos priepuolio pradžią. Anot organizacijos atstovų, dėl šių lempučių epileptikai patiria galvos svaigulį ir netenka orientacijos. Spėjama, kad tokį poveikį turi raudonos ir mėlynos šviesos spektrai.
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai atliko eksperimentus su elektrą taupančiomis lemputėmis. Tiesa, jie tyrė UV spindulius, bet mėlyna šviesa, kaip minėta, skiriasi nuo jų labai mažai.
„Esame atlikę bandymus UVB spindulių diapazone, kuris artimas UV. Iš esmės didelių nuokrypių neradome. Be to, pagal nurodytus UV spinduliuotės standartus, kad būtų pakenkta akies ragena ir atsirastų kataraktos pavojus, ne mažiau kaip aštuonias valandas akies paviršiuje turėtų būti 5 tūkst. liuksų apšvieta, t. y. ši šviesa turi plieksti tiesiai į akis. Tuo tarpu mūsų apšvietimo normos biuruose, mokymo įstaigose yra mažiausiai 10 kartų mažesnės, o akis veikia dar apie 10 kartų mažesnė apšvieta. Saulės poveikis kur kas stipresnis nei šių lempų“, - teigė KTU Elektros energetikos sistemų katedros doc. dr. Konstantinas Otas.
Beje, tiek stiklas, tiek plastmasė turi savybę sulaikyti dalį spindulių, todėl verta arba pirkti lemputes, paslėptas gaubte – vadinamajame burbule, arba dėti jas į uždaros formos šviestuvus. UV spindulių visiškai neskleidžia halogeninės lemputės, tačiau pastarųjų efektyvumas apie 4 kartus mažesnis. Kaip sveikesnės pristatomos ir diodų pagrindu veikiančios LED lemputės. Tačiau fizikas teigia, kad ir jų gamybos technologija yra dvejopa. Balta šviesa išgaunama arba iš UV spindulių, arba iš mėlynos šviesos diodo.
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!
