Kaip pirmadienį spaudos pusryčiuose, skirtuose Tarptautinei Vaikų gynimo dienai, teigė vyriausiasis respublikos pediatras, profesorius Vytautas Usonis, demografinė Lietuvos situacija nedžiugina: vaikų iki 18 metų per 2005-2013 metus sumažėjo apie 200 tūkst., ir jau vien dėl to reikia ypatingo dėmesio vaikų sveikatos, šeimos ekonominėms ir socialinėms problemoms spręsti.

Vytautas Usonis

„Vaikų sveikatos priežiūros rodiklių negerina tai, kad pirminėje grandyje vietoje vaikų ligų gydytojų dirba šeimos gydytojai, reformuotas vaikų ligoninių ir vaikų ligų skyrių tinklas ir iki šiol nėra išsamiai išanalizuota, kaip sveikatos sistemos reformos paveikė sveikatos paslaugų vaikams prieinamumą ir vaikų sveikatos rodiklius“, - pastebi prof. V. Usonis.
 
Vaikų ligoninės direktoriaus prof. dr. J. Raistenskis paradoksu vadino faktą, kad mažėjant vaikų skaičiui Lietuvoje, pacientų srautai į ligoninių priėmimo skyrius išaugo beveik 4 kartus. 2001 m. priėmimo skyriuose lankėsi 9 iš 100 Lietuvos vaikų, o 2013 m. – jau 35 iš 100 Lietuvos vaikų.

Juozas Raistenskis

Pernai Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje apsilankė 63 tūkst. vaikų. Didėja ambulatorinių paslaugų poreikis. Vien Vaikų ligoninėje ambulatorinių paslaugų apimtys per pastaruosius trejus metus išaugo daugiau nei 11 proc., tad kyla klausimas kodėl. Tai, kad žmonės nepasitiki pirmine sveikatos priežiūros grandimi - tik vienas iš atsakymų.

Sritis, kur Lietuva atrodo labai prastai

Prof. dr. Dainius Pūras kelis dešimtmečius kartoja, kad vaikų psichika – tokia pati svarbi sritis, kaip suaugusiųjų širdies ir kraujagyslių ar kitų organų ligos.

Dainius Pūras

„Palyginus paslaugų kokybę vaikams, turintiems sunkesnių psichikos ir elgesio sutrikimų Lietuvoje ir  daugumoje ES valstybių, paaiškės, kad  tose valstybėse vaikų psichikos sveikatos priežiūrai sveikatos apsaugos sistema skiria  5–10 kartų daugiau žmogiškųjų išteklių. Lietuvos gydytojai, išvykę dirbti kitur, iš karto atkreipia dėmesį ne tik į atlyginimų skirtumus,  bet ir į tai, kad tose  valstybėse  su kiekvienu gydytoju dirba nuo 5 iki 10  specialistų ne gydytojų, kurie teikia taip reikalingas vaikui ir šeimai nemedikamentinės terapijos paslaugas.  Lietuva šiame kontekste labai prastai atrodo, ypač kai praėjus 25 metams vis išgirsti, kad  gydymas ne vaistais – ne gydymas, “ – teigė vaikų psichikos sveikatos specialistas, specialusis pranešėjas Jungtinėse Tautose, žmogaus teisių ekspertas.

Augustina Jankauskienė

Pasak Pediatrijos centro vadovės prof. dr. Augustinos Jankauskienės, šiuolaikiniai tėvai, turintys lėtinėmis, ypač retomis ligomis sergančių vaikų, puikiai žino, kad vaikų dalyvavimas biomedicininiuose tyrimuose suteikia galimybę jiems gauti brangų, pažangų, pasaulyje pripažintą gydymą, tačiau klausimas, ar tai žino visuomenė. Jai pritarė ir Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centro vadovė dr. Jelena Rascon, kurios vadovaujamame Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos skyriaus Kaulų čiulpų poskyryje nuo 2002 m. jau atlikta per 160 transplantacijų vaikams.

Neformalioje diskusijoje gydytojai ir sveikatos politikai aptarė, nuo ko šiandien turėtume apginti vaikus, kad užaugtų sveiki ir taptų tvirtu senstančios visuomenės ramsčiu.