Panevėžiečiai gydytojai teisinasi, kad atlikus būtinus tyrimus tuo metu nebuvo įmanoma įtarti klastingos patologijos, nes ji apskritai sunkiai
Įžvelgia profesionalumo stoką
Panevėžietė Lina Misevičienė pirmadienį išskubėjo į Santariškių klinikas slaugyti čia reanimacijoje po sudėtingos operacijos gulinčio savo vyro. Tolimųjų reisų vairuotojas 35 metų Audrius Misevičius ant vilniečių gydytojų operacinio stalo pateko gegužės 20 dienos vakare dėl itin sunkios patologijos – širdies aortos atsiskyrimo (disekacijos).
Aorta yra stambiausia organizmo arterija, sudaryta iš trijų sluoksnių. Aortos atsiskyrimas – tai pavojinga gyvybei būklė, kai įvyksta dalinis sienelės plyšimas (atsiskyrimas). Į tarpą tarp kraujagyslės vidinio ir vidurinio sluoksnių priteka kraujo, dėl to tie sluoksniai atsiskiria. Laiku nesuteikus pagalbos, ligoniui gresia mirtis.
A. Misevičius pagalbos į Respublikinę Panevėžio ligoninę kreipėsi praėjus maždaug valandai po to, kai krūtinę nudiegė stiprus skausmas ir nutirpo kairė koja, tačiau medikai išleido vyrą į namus, konstatavę, kad dėl šių negalavimų kaltas didelis paciento jautrumas.
Kitą rytą A. Misevičius į ligoninę buvo atvežtas greitosios automobiliu tiesiai iš savo šeimos gydytojos kabineto. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad jo valandos gyventi suskaičiuotos.
Panevėžietis atsidūrė Intensyviosios terapijos skyriuje, o iš ten reanimobiliu buvo išvežtas į Vilniaus Santariškių klinikas, kur gydytojai jį operavo visą naktį.
Ligonio artimiesiems jie nedavė garantijų, kad pavyks išgelbėti jauno vyro gyvybę, bet sakė turėti viltį. L. Misevičienė jos laikėsi įsikibusi.
Moteris sako, jog svarbiausia, kad sutuoktinis liko gyvas, tačiau ji tebebijo dėl jo sveikatos – sveikimo prognozė kol kas neaiški.
„Aš nekaltinu Panevėžio ligoninės gydytojų abejingumu. Jie atliko mano vyrui tam tikrus tyrimus, suleido vaistų, tačiau nesuprantu, kaip nesugebėjo įvertinti jo būklės ir išleido į namus. Galbūt jiems trūksta kompetencijos? – klausė ji.
L. Misevičienė neketina reikalauti nubausti kaltuosius ar kompensacijų. Moteris nori įspėti kitus, kad būtų budrūs.
Į reisą nebeišvyko
A. Misevičius blogai pasijuto gegužės 19 dienos vidurdienį. Tolimųjų reisų vairuotoju dirbantis vyras tą dieną ruošėsi išvykti į Italiją. Staiga jam smarkiai nudiegė krūtinę, visiškai nutirpo kairė koja.
Jis prisėdo vilkike, tikėdamasis, kas skausmas aprims, o koją atleis, tačiau sveikata nepagerėjo. A. Misevičius paskambino broliui, šis jį nuosavu automobiliu nuvežė į ligoninę. Gavusi žinią apie sunegalavusį vyrą į ligoninę atskubėjo ir L. Misevičienė.
Pasak moters, Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje jos vyrui buvo padaryta kardiograma, atlikta rentgenograma, jį apžiūrėjo neurologas, terapeutas, buvo suleista vaistų.
„Mano vyras pasijuto kiek geriau, skausmas atlėgo, užtirpusi koja atsigavo. Jį konsultavusi terapeutė pasakė, kad dėl varginančių negalavimų veikiausiai kaltas padidėjęs jo jautrumas, daugiau jie nieko blogo nematantys. Man patarė, kokių vaistų nuo skausmo duoti, jeigu jam vėl skaudės“, – „Sekundei“ pasakojo L. Misevičienė.
Pasak jos, namuose vyrą pylė šaltas prakaitas, skaudėjo krūtinę, skausmas plito į kairį šoną.
Sulaukęs ryto A. Misevičius kreipėsi į savo šeimos gydytoją. Apžiūrėjusi ligonį ir atlikusi kardiogramą, gydytoja iškvietė greitąją ir išsiuntė pacientą į ligoninę. L. Misevičienės teigimu, šeimos gydytoja įtarė sunkią širdies ligą.
Vėl į ligoninę patekusiam A. Misevičiui buvo atlikti tyrimai, tarp jų ir kompiuterinės tomografijos, šis tyrimas pirmai nebuvo darytas, nes medikai nematė reikalo.
Paaiškėjo, kad A. Misevičiui atsiskyrusi aorta. Ligonis buvo paguldytas į Intensyviosios terapijos skyrių, o netrukus reanimobiliu nugabentas į Santariškių klinikas.
„Vilniuje mums gydytojai pasakė, kad jis gali mirti pakeliui į operaciją, operacijos metu – garantijų išgyventi nėra, bet jie stengsis padaryti viską, kas tokioje situacijoje įmanoma. Mano vyras buvo operuojamas nuo 21.30 val. iki 6.30 val.“, – pasakojo moteris.
L. Misevičienė neslėpė, kad tą naktį skausmas, ašaros maišėsi su pykčiu panevėžiečiams gydytojams.
„Jie turi atsakingiau dirbti savo darbą, o jeigu trūksta kompetencijos, ją kelti“, – mano panevėžietė.
Nediagnozavo, nes neįtarė
Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Jolanta Vokietienė teigia, kad šiuo atveju nebuvo aiškios klinikos, leidžiančios įtarti minėtą patologiją. Pasak jos, pacientą konsultavo net keli skirtingų sričių specialistai, buvo atlikta rentgenograma, tačiau skausmų krūtinės srityje priežastis taip ir liko nepatikslinta.
Pasak vedėjos, apskritai sudėtinga įtarti aortos atsiskyrimą. Tai reta patologija, kuri dažnai neturi aiškios klinikos. Jeigu Priėmimo skyriaus medikams būtų kilęs įtarimas, ligonis būtų paguldytas į ligoninę, jam būtų buvusi atlikta širdies echoskopija, kompiuterinė tomografija, kiti detalesni tyrimai, reikalingi minėtai ligai diagnozuoti. Priėmime tokie tyrimai neatliekami.
„Žiūrint atgal, viskas atrodo kitaip, paprasčiau. Tačiau gegužės 19-ąją, kai vyras kreipėsi pirmą kartą, jo būklė nebuvo bloga. Mes neįtarėme patologijos. Kitą dieną jo sveikatos būklė pablogėjo, nes liga vystėsi. Tuomet jau buvo įmanoma įtarti aortos atsisluoksniavimą, tai ir buvo padaryta. Ligoniui atlikti tyrimai, kurie patvirtino įtarimus. Jis buvo išsiųstas į Vilnių“, – kalbėjo vedėja, aortos atsiskyrimą palyginusi su avarija, kai niekas nežino, kad ji gresia ir kada įvyks.
J. Vokietienė šioje situacijoje nemato jokios medikų kaltės. Pasak jos, normalu, kad sveikatai nepagerėjus ligonis pakartotinai kreipėsi pagalbos – esą taip ir reikia elgtis.
Priėmimo skyriuje ligonis gali būti stebimas iki 24 val. Dažniausiai čia medikai ligonius stebi ne ilgiau kaip 12 valandų. Tačiau A. Misevičių palikti ilgesniam laikui stebėti jie nematė pagrindo.
Vyriausiajai krašto kardiologei, Panevėžio ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėjai Irenai Skripkauskienei A. Misevičiaus konsultuoti neteko. Kardiologė patvirtino, kad įtarti aortos atsiskyrimą nėra paprasta. Pasak jos, kardiograma, rentgenograma gali nieko blogo nerodyti. Ši patologija diagnozuojama atlikus kompiuterinę tomografiją.
„Krūtinės skausmai būna įvairaus pobūdžio. Kompiuterinė tomografija – ne tas tyrimas, kuris daromas pirmiausia. Paprastai atliekami kiti, mažiau sudėtingi tyrimai. Ir tik įtarus rimtą patologiją atliekami sudėtingesni tyrimai“, – aiškino gydytoja.
Įtarti ir diagnozuoti – aukštasis pilotažas
Pranas Šerpytis, profesorius, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kardiologas
Aortos atsiskyrimas labai sudėtinga būklė, kurią įtarti ir diagnozuoti yra aukštasis pilotažas. Gydytojams, taip pat ir patyrusiems, kurie pirmieji susiduria su šia patologija, sunku ją atpažinti, jie gali suklysti.
Kadangi patologija kelia didelį pavojų gyvybei, reikia labai greitai veikti, negalima delsti. O simptomai būna netipiški, apgaulingi. Pagal lokalizacijos vietą aortos aneurizmos gali būti torakalinės (krūtinės) ir abdominalinės (pilvo).
Didesnė aortos plyšimo rizika yra sergantiesiems arterine hipertenzija, pažengusia išemine širdies liga, esant kraujagyslių jungiamojo audinio pakitimų, traumų.
Jei plyšta visos aortos sienelės, žmogus gali mirti. Išeitys priklauso nuo to, kurioje vietoje ir kiek įplyšo kraujagyslė.
Svarbiausia įtarti patologiją. Jos pradžioje simptomai gali būti neryškūs, ligai vystantis jie ryškėja.
Apie tokią patologiją visada reikia pagalvoti. Jeigu nepagalvojame, tai ir nediagnozuojame. Jeigu pacientas skundžiasi skausmu krūtinėje, o pakitimų kardiograma nerodo, nėra kitų simptomų, jau galima galvoti apie disekaciją. Turime skausmų krūtinėje diferencinę diagnostiką. Taigi įtarti galima, bet, kaip jau sakiau, tai nėra lengva. Tai – aukštasis pilotažas.
Kita vertus, tikriausiai nė vienas gydytojas, tarp jų ir docentai, profesoriai, negalėtų teigti, kad jie niekada nesuklys. Klysta ir mūsų šalies, ir užsienio šalių gydytojai. Diagnostikos klaidų yra, yra neišgelbėtų ligonių.
