Gydytojos teigimu, išsivysčiusiose Europos šalyse pacientai po vidaus organų transplantacijos nuolat tikrinami, mat dėl vartojamų vaistų jiems sumažinamas organizmo atsparumas.

„Tai nėra tik gražūs žodžiai, kad būtina stiprinti imunitetą. Žmogaus imuninė sistema yra gyvybiškai svarbi kovoje su navikinių ląstelių susidarymu organizme“, - pabrėžė profesorė.

Egzistuoja priešvėžinis imunitetas?

Kasdien patys geriausi pasaulio mokslininkai stebi įvairių vėžio susirgimų plitimą ir vertina galimus rizikos faktorius. Laboratorijose tiriami įvairiausi navikai ir bandoma suprasti, kodėl normalios ląstelės tampa vėžinėmis. Nors iki šiol vėžio atsiradimo priežastys dar nėra visiškai aiškios, tačiau šiandien jau niekas nebesiginčija dėl tiesioginių imuniteto sąsajų su šia liga.

Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorijos vedėja, biomedicinos mokslų daktarė Vita Pašukonienė pasakojo, kad viena sričių, kai vėžio ir imuninės sistemos ryšys akivaizdus ir yra transplantacija.

„Kai atliekama transplantacija, į organizmą įsodinamas svetimas organas. Imuninei sistemai tai yra ženklas, kad reikia saugoti tai, kas yra „sava“, ir sunaikinti tai, kas yra „svetima“. Tam, kad naujas organas nebūtų atmestas, medikai nuslopina recipiento imuninę sistemą.

Iš imunologinės pusės tai reiškia, kad leidžiamais vaistais stengiamasi nuslopinti puolančiąją imuninės sistemos grandį, kad ši „nesuvalgytų“ svetimo organo ląstelių. Taip sunaikinamos puolančiosios imuninės sistemos ląstelės ir reakcijos, kurios turi apginti organizmą ir nuo virusų, ir nuo vėžio. Išlieka tik slopinanti imuninės sistemos dalis, kuri padeda vaistams prislopinti reakcijas prieš donorinį organą. Šie slopinantys vaistai vartojami visą likusį paciento gyvenimą. Dėl to žmogui net keliasdešimt kartų gali padidėti tikimybė susirgti vėžiu“, - aiškino specialistė.

Onkoimunologas dr. Marius Strioga yra pasisakęs, kad nuslopinus imuninės sistemos veiklą, pavyzdžiui, organų persodinimo atvejais, nevirusinės kilmės piktybinių navikų rizika padidėja nuo 3 iki 142 kartų, priklausomai nuo naviko tipo. 

Svarbi profilaktika

Kiekvienas žmogus sudarytas iš ląstelių, kurios kasdien dalijasi ir dauginasi. Jei šis procesas sutrinka ir ląstelės ima daugintis nenormaliai ir neprognozuojamai, gali susidaryti gerybiniai arba piktybiniai navikai. Vėžys dažniausiai atsiranda tose ląstelėse, kurios dauginasi ir dalinasi greičiausiai.

„Pagal naujausias vėžio atsiradimo teorijas, yra įrodyta, kad neįmanoma suskaičiuoti, kiek per visą mūsų gyvenimą organizme užsimezga vėžinių ląstelių klonų, mat imuninė sistema juos sunaikina. Jei vertintume statistiką, kiek tokių mutacijų gali įvykti ir palygintume su realiais vėžiniais susirgimais, matytume, kad imuninė sistema tikrai dirba savo darbą – ji dalyvauja sunaikinant šias ląsteles.

Tačiau mūsų gyvenimo tempas, kiti išoriniai faktoriai, foninė radiacija, maitinimasis, gyvenimo stilius visaip bando mūsų imuninę sistemą. Kol ji veikia normaliai, niekas jos nė nepastebi. Kai ligos pradeda kibti, suvokiame, kad kažkas negerai“, - sakė Imunologijos laboratorijos vedėja V. Pašukonienė.


Jos teigimu, kliniškai aptinkamas vėžys išsivysto tada, kai dėl įvairių faktorių imuninė sistema tampa nepajėgi kontroliuoti vėžinių ląstelių augimo. Yra įrodyta, kad ir pats besivystantis vėžys pradeda išskirti medžiagas, kurios slopina imuninę sistemą.


Todėl vėžio ryšys su imunine sistema yra visiškai tiesioginis. Onkoimunologija - sparčiai besivystanti sritis, tačiau kol kas nėra patvirtintų metodų, padedančių įvertinti, į kurią pusę
organizme svyra svarstyklės - imuninė sistema vėžį ar atvirkščiai. Šia kryptimi dirbame ir mes Nacionalinio vėžio institute. Metodai, kurie padės įvertinti vėžio sukeltą imuninės sistemos slopinimą, ne tik leis nustatyti didesnės rizikos susirgti vėžiu žmonių grupes, bet ir taikyti naujus imuninę sistemą atstatančius gydymo metodus onkologinėmis ligomis sergantiems
pacientams“ - reziumavo dr. V.Pašukonienė.

Dėl galimų vėžinių susirgimų svarbu pasitikrinti ne tik atsiradus įtarimams, tačiau ir profilaktiškai. Ypač svarbu stebėti save po organų transplantacijų. Recipientai turi žymiai didesnę riziką susirgti onkologinėmis ligomis.

Nemokamos profilaktinės programos

Vystantis mokslui atsiranda naujų vėžio profilaktikos, ankstyvosios diagnostikos, modernaus gydymo galimybių, deja, vėžys išlieka viena iš pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje. Kiekvienais metais nuo vėžio miršta 8,2 milijono žmonių, iš kurių 4 milijonai miršta per anksti (30-69 metų).

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai kviečia gyventojus pasinaudoti Lietuvoje vykdomomis vėžio prevencinėmis programomis.

Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa 

Kiekviena 25–60 metų amžiaus moteris gali nemokamai profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ar ikivėžinių pakitimų. Pagal šią programą kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Pagal citologinio tepinėlio rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

Foto: Vida Press

Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa 

Kiekviena 50–69 metų amžiaus moteris gali pagal valstybės finansuojamą krūties vėžio prevencijos programą 1 kartą kas dvejus metus atlikti mamografijos tyrimą, kuris leidžia tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus. Gavus šeimos gydytojo siuntimą galima iš anksto užsiregistruoti mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš tyrimą atlikusios įstaigos.

Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa 

Ši programa skirta 50­–75 metų amžiaus vyrams bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Pagal šią programą kartą per dvejus metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją, leidžiančią patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa 

Programa vyksta visoje Lietuvoje nuo 2014 m. liepos 1 d. Jau beveik metai, kai kiekvienas Lietuvos pilietis, sulaukęs 50 m. gali nemokamai dalyvauti šioje patikros programoje. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms pagal šią programą suteiktų paslaugų išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. 

Daugiau informacijos apie vėžio prevencines programas gali suteikti šeimos gydytojas.