Jei šešėlis žemesnis už jus – metas slėptis

Prasideda laikas, kai reikia atsargiai kvėpintis, vengti nusirengus drabužius be patiesalo sėstis ant žolės ir būtinai pasirūpinti papildoma odos bei plaukų apsauga.

„Jei jūsų šešėlio ilgis lygus jūsų natūraliam ūgiui, ar trumpesnis, geriau likti pavėsyje. Tokiu atveju net su stipria apsauga saulėje būti pavojinga“, – DELFI sakė gydytoja dermatologė Jolanta Žilienė.

Klinikinė alergologė Rūta Dubakienė akcentavo ne tik saulės žalą, bet ir naudą, o štai kremus nuo saulės siūlė keisti natūraliomis priemonėmis, kurios gelbsti nuo nepageidaujamo saulės poveikio.

Ypatingas dėmesys – veidui, rankoms ir dekolte sričiai

„Pirmas ir pagrindinis dalykas vasarą – apsauga nuo saulės. Su stipria apsauga atokaitoje galime būti iki 12 valandos ir paskui tik po 16 val. vakare. Viduryje dienos, kad ir su efektyvia apsauga, būti saulėje nepatariama“, – akcentavo gydytoja dermatologė J. Žilienė.

Ypatingai saugotinos tos vietos, kurios ištisus metus gauna saulės – veidas, rankos, moterims – iškirptės. Būtent čia greičiausiai pasireiškia senėjimas ir fotopažeidimai.

„Taip pat reikėtų žinoti, jog saulėtą dieną būnant pievoje net ir nealergiškiems žmonėms gali pasireikšti odos reakcijos. Vieną pavojingų augalų – Sosnovskio barštį – visi žino, tačiau odą gali dirginti ir kai kurie nekalti augalai, kurie sukelia reakciją tik saulėje. Saulėtą dieną geriau nesikvepinti, nes ant odos, kurią paprastai kvėpiname, gali atsirasti dėmių“, – įspėjo gydytoja.

J. Žilienė priminė, jog būtina saugoti ir plaukus, kuriuos taip pat žaloja saulė. „Po sezono galvos apdangalu nedengti plaukai dažnai būna nutriušę. Saulėtą dieną tinka plaukus supurkšti priemonėmis su apsauginiais filtrais, surišti, kad saulėje nesikedentų“, – patarė dermatologė.

Kas bus, jei oda nudegs iki pūslių

Ar galima leisti mažiesiems būti saulėje be drabužių? Gydytojos nuomone, geriau rengti marškinėliais. Būtinai reikia apsaugoti veidukus – atviros kūno zonos saulės gauna ištisus metus, o tai reiškia, kad yra žalojamos.

„Jeigu vaikystėje ar iki 18 metų amžiaus vaikas bent kartą sudegs iki pūslių, jis paklius į rizikos grupę, kai žmogų jau reikia stebėti, kad neišsivystytų onkologinė liga. Visi saulės poveikio sukelti odos pokyčiai, kurie mūsų akiai gali būti nematomi, niekur nedingsta, o kaupiasi“, – pabrėžė DELFI pašnekovė.

Taip pat svarbu žinoti, kad per marškinėlius nepraeina tik trumpieji B spinduliai, o ilgieji A spinduliai vis viena pasiekia mūsų odą. „Atrodo, kad ji neparausta, tačiau A spindulių gauna daug, todėl vaikų buvimą saulėje reikėtų dozuoti“, – atkreipė dėmesį J. Žilienė.

Darko išvaizdą, didina tikimybę sirgti odos vėžiu

Stipriai saulės paveikta oda žymiai greičiau raukšlėjasi, atsiranda pigmentinių dėmių, ryškėja paviršinių kraujagyslių tinklas, sustorėja ir pasidaro šiurkštus raginis sluoksnis.

Visa tai – saulės padariniai, kurie ne tik sendina odą, darko išvaizdą, bet ir didina tikimybę sirgti odos vėžiu, aktininėmis keratozėmis, kurios anksčiau buvo traktuojamos kaip priešvėžinė būklė, o dabar – kaip onkologinis odos susirgimas“, – pabrėžė gydytoja J. Žilienė.

Ne tik žala

Kaip pastebi profesorė Rūta Dubakienė, po iškylos gamtoje pasireiškiančių odos sudirgimų priežastis visai nebūtinai alergija. „Saulė sergantiems alerginėmis ligomis ne kenkia, o palengvina būklę. Pvz., atopinio dermatito atveju kaip tik naudinga pabūti saulėje, prie jūros“, – sakė Lietuvos mokslų akademijos Alergologijos komisijos pirmininkė.

O štai apsauginiai kremai nuo saulės, akademikės žodžiais, ne vien gėris: „Geriau kūną pridengti, lįsti į pavėsį. Jei tik įmanoma, geriau kad žmonės nuo žalingo saulės poveikio saugotųsi kiek įmanoma natūralesnėmis priemonėmis“.

Saulės spinduliai naudingi vitamino D gamybai, kurio mūsų platumose gyvenantiems vaikams ir suaugusiems trūksta. „Tai kartoja įvairių sričių specialistai, alergologai – ne išimtis, nes vitaminas D tikrai labai svarbus imuninei sistemai“, – priminė klinikinė alergologė.