Remiantis skirtingais šaltiniais, apie penktadalis lietuvių nepusryčiauja. Klinikos „Dietos sistema“ gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė DELFI teigė, kad tai ir gali būti rimčiausia mieguistumo priežastis.

„Labai dažnai mieguistumas vargina tuos žmones, kurie nepusryčiauja. Žmogus, kuris keliasi, pavyzdžiui, 7 ryto, atsigeria kavos ar arbatos, keliauja į darbą ir pirmą kartą valgo tik per pietus, labai tikėtina, skųsis mieguistumu, nedarbingumu ir pan. 

Ne veltui ir liaudyje sakoma, kad „visas kraujas subėga į skrandį“. Tačiau išties - jei maisto organizmas gauna tik po ilgo laiko intervalo, varginantis alkio jausmas skatina suvalgyti daugiau, nei reikėtų ir norėtųsi. Todėl ir atsiranda miego poreikis, sunkumo jausmas. Todėl pusryčiauti reikėtų per dvi tris valandas po pabudimo“, - pabrėžė K. Jasmontienė.

Kristina Jasmontienė
Foto: "Dietos sistema"

Daugelis žmonių pusryčiams renkasi greitą ir lengvai paruošiamą maistą kaip, pavyzdžiui, skrudintas sumuštinis, jie daro klaidą, neįtraukdami į savo rytinį racioną reikiamo kiekio baltymų. 

Maisto produktai, turintys baltymų ir angliavandenių, palaiko stabilų cukraus kiekį kraujyje, padeda signalus smegenų ląstelėms siunčiantiems nervams ir pagerina atminties funkcionavimą bei susitelkimą. 

„|Būtų sunku išskirti konkrečius produktus, kurie prisideda prie mieguistumo po pietų. Aišku, jog riebus maistas sunkiau
virškinamas, todėl pietums reikėtų rinktis baltymų (pavyzdžiui
mėsos ar žuvies, ankštinių daržovių), būtinai daržoves, gali
būti nedaug kruopų ar riekelė juodos duonos. Reikėtų vengti
riebių padažų, nepersivalgyti. Desertas neturi būti pietų dalis,
jei jau mėgaujamės saldumynais, tai turėtų būti užkandis tarp
pagrindinių valgymų. Persivalgymas, kaip ir alkio jausmas, sukelia
panašius simptomus – mieguistumą, nuovargį ir pan.“, - pasakojo gydytoja dietologė. 

K. Jasmontienė užkandžiams siūlo rinktis vaisių - tinka tiek švieži, tiek džiovinti. Galima rinktis ir riešutus, rūgusio pieno produktus. Svarbiausia, kad jie būtų valgomi laiku, tarp pagrindinių dienos patiekalų, o ne tada, kai jau skrandį raižo alkio skausmai. 

Pusryčius galite pagardinti sėklomis. Įvairiose sėklose, pavyzdžiui, saulėgrąžų, moliūgų ar sezamo gausu baltymų ir mineralų, kurie yra svarbus energijos šaltinis. Jose esantys sotieji riebalai yra naudingi širdies ir kraujagyslių sistemai, kurios reguliuoja kraujo tekėjimą į širdį ir smegenis. Taip pat iš naujo atraskite pupeles ir ankštines daržoves, į racioną įtraukite varškę.

Miegus išvaikysite krimsdami obuolius, bananus ar morkas. Padės ir raudonieji pipirai, humusas, juodasis šokoladas.

Ilgalaikės energijos gausite ir iš sudėtingųjų angliavandenių, pavyzdžiui, grūdų, duonos su sėlenomis, makaronų ir daržovių.

Mieguistumas gali būti ligos požymis

Tačiau jei mitybos sureguliavimas negelbėja, gali būti, kad mieguistumas - ligų požymis. Savaitraštis „Lietuvos sveikata“ pateikia realiausias prognozes.

Apnėja

Apnėja – kvėpavimo sustojimas, nutrūkimas (10 ir daugiau sekundžių). Miego apnėja – miego sutrikimas, kuriam būdinga tai, kad miego metu kartotinai nutrūksta ir vėl atsinaujina kvėpavimas.

Miego apnėjos epizodai gali kartotis net iki 300 kartų per naktį. Apnėjos epizodų metu mažėja deguonies kiekis kraujyje, dažnai prabundama. Tai sutrikdo žmogaus miego kiekybę ir kokybę bei sukelia mieguistumą dienos metu. Miego apnėja gali turėti įtakos arterinės hipertenzijos, kitų širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui, blogina kognityvines funkcijas. Ji susijusi su prastesniais rezultatais mokykloje, darbe, dažnesne autoįvykių rizika.

Gydytojas miego apnėją diagnozuoja remdamasis paciento išsakytais simptomais, nusiųsdamas į miego sutrikimų centrą.

Foto: AP/Scanpix

Hipotireozė

Skydliaukės hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, padeda būti energingiems. Jeigu hormonų sumažėja (hipotireozė) apykaitos procesai sulėtėja. Be mieguistumo, tokiu atveju dar gali augti svoris, nors apetitas ir prastėja, sutrikti menstruacijų ciklas, kamuoti odos sausumas. Ligą išaiškinti galima atlikus kraujo tyrimą. Gali prireikti ir gydytojo endokrinologo konsultacijos.

Cukrinis diabetas

Amerikiečių mokslininkai teigia, kad žmogui, kurį kamuoja nuolatinis mieguistumas, būtina pasitikrinti cukraus kiekį kraujyje. Tokia būsena gali būti tiek sumažėjusio, tiek ir padidėjusio cukraus kiekio požymis. Be apatijos, sergant diabetu gali kamuoti nuolatinis troškulys, odos niežėjimas, galvos svaigulys.

Hipotenzija

Stipriai sumažėjus kraujo spaudimui, smegenys prastai aprūpinamos deguonimi. Jūs jaučiatės taip tarsi sėdėtumėte tvankioje patalpoje, nors iš tikrųjų joje gaivaus oro sočiai. matuokite kraujo spaudimą. Jeigu jis žemesnis nei normalus, kreipkitės į šeimos gydytoją.

Anemija

Dėl geležies trūkumo kraujyje mažėja hemoglobino. Būtent hemoglobinas perneša deguonį į visų, įskaitant ir smegenis, organų ląsteles. Todėl mieguistumas - vienas pagrindinių anemijos simptomų. Be jo, dar gali kamuoti silpnumas, galvos svaigimas, plaukų slinkimas. Apsilankykite pas šeimos gydytoją, kuris atliks kraujo tyrimus, ir jei reikia, skirs gydymą geležies preparatais.

Depresija

Mieguistumas gali būti savotiškas atsakas į susiklosčiusias sudėtingas gyvenimiškas situacijas. Smegenys, nesugebėdamos susidoroti su problemomis bei išgyvenimais, pradeda veikti lėčiau, sukeldamos apatiją. Pasistenkite įveikti problemas, jei nepavyksta – kreipkitės pagalbos į psichologus.

Verta žinoti:

Kai kurie vaistai pasižymi sedatyviniu poveikiu, tai yra sukelia mieguistumą. Pirmiausia tai raminamieji, antihistamininiai bei migdomieji vaistai. Jeigu tokie vaistai kenkia jūsų gyvenimo kokybei, pasitarkite su gydytoju, galbūt jis skirs vaistų, kurių sedatyvinis poveikis mažesnis.

Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!